Iš pradžių buvo žadėta permoką grąžinti per penkiolika metų. „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad jei tiek pinigų būtų pasisavinęs verslas, būtų priverstas nedelsiant taisyti klaidą.

„Nebūtų jokios kalbos apie jokius atidėjimus, o čia dar deramės. Tokiu atveju, ne tik privalėtume sugrąžinti, bet dar ir baudą gautume. O dabar net grąžinti nenori, nešneka apie jokią baudą“, – sakė D. Dundulis. 

Kilus nepasitenkinimui, valstybinis reguliuotojas sutrumpino terminą.

„Buitiniams vartotojams suma būtų grąžinama per 2,5 metų, o ne buitiniams vartotojams – ne vėliau kaip per 7,5 metų“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pinigai vartotojams bus grąžinti per elektros skirstymo tarifą. Tokiu būdu gyventojai ir verslas per metus atgautų maždaug po 20 mln. eurų. Skola gyventojams būtų grąžinama nuo kitų metų liepos, o verslui – tik nuo 2027 m.

„Ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę“, – sakė R. Pocius.

„Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiame variante, bus mažesni. Terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanos bus mažesnės“, – kalbėjo ESO vadovas Renaldas Radvila.

Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža.

Maždaug prieš savaitę paskelbęs naują skolos grąžinimo grafiką, reguliuotojas pakvietė viešai diskusijai. Paaiškėjo, kad verslas nepatenkintas nauja skolos grąžinimo tvarka. Jo permoka sudaro du trečdalius visos skolos. Tačiau pinigų laukti teks tris kartus ilgiau nei gyventojams.

„Nėra teigiamas aspektas, kad buitiniai vartotojai yra keliami virš verslo vartotojų. Mūsų manymu, tai yra nesąžininga“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.

„Manome, kad nustatant tam tikras skirtingas sąlygas išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių nėra diskriminacija. Tai liudija ir buvę Konstitucinio teismo nutarimai“, – kalbėjo ESO valdybos narys Audrius Ruseckas.

Anot verslo konfederacijos, grąžinat permoką nebus taikomas indeksavimas, o pasiūlytos palūkanos neatitinka rinkos. Esą, dėl to vartotojas neatgaus 40 centų nuo kiekvieno permokėto euro.

„Turime įmonių, kurios turi 700 tūkst. eurų permoką. Nežinau, ar joms priimtina, kad joms nebus grąžinta didžioji dalis sumos“, – sakė V. Kriaučiūnas.

„Jei pasiimi paskolą banke, tai ten turbūt irgi niekas neindeksuoja tų pinigų“, – teigė R. Pocius.

Yra ir visai pesimistiškai nusiteikusių.

„Kadangi labai ilgai užsiimu verslu, tai aš šita pasaka netikiu. Nededu jokių vilčių, kad tai bus sugrąžinta. Nereikia dėti vilčių, kad monopolistas gali kažką sugrąžinti“, – sakė D. Dundulis.

Tiesa, kone pusę visos elektros Lietuvoje suvartojantys pramoninkai sako, kad didesnė nauda būtų ne grąžinti milijonus, o juos investuoti į nusidėvėjusią infrastruktūrą.

„Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža“, – sakė pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Valstybės kontrolė nurodo, kad elektros skirstymo operatorius privalo didinti investicijas į infrastruktūrą, tad ją prižiūrinčios bendrovės diskusiją dėl skolos grąžinimo vadina politikavimu.

Tiesa, dar labiau trumpinti skolos grąžinimo termino reguliuotojas nesiryžta. Esą tai pakenktų ESO stabilumui ir elektros tinklų saugumui.