VPT vertino pirkimo būdo pagrįstumą. Tarnyba teigia nekvestionuojanti NATO renginio svarbos, ir to, kad „Litexpo“ buvo įpareigota vykdyti Vyriausybės užduotis, tačiau „Litexpo“ nurodytos aplinkybės neatitinka nenumatytų įvykių kategorijos, todėl ji pirkdama neskelbiamų derybų būdu pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Rugsėjį skelbta, kad VPT vertina aštuonis, arba maždaug trečdalį neskelbiamų derybų būdu įgyvendintų prekių ir paslaugų pirkimų, skelbtų NATO viršūnių susitikimui.

VPT pabrėžia, kad neskelbiamų derybų procedūra galėjo būti taikoma tik tada, kai įvyksta nenumatomas įvykis ir yra ypatingos skubos aplinkybės, tačiau „Litexpo“ pirkimuose tokių požymių nebuvo.

„NATO valstybių narių vadovų susitikimas nėra vienas iš tokių neplanuotų ir neprognozuotų reiškinių, priešingai – tokio masto ir svarbos renginiai yra iš anksto planuojami, derinami, iš anksto žinomi“, – išvadoje nurodė VPT.

Pasak jos, „Litexpo“ galėjo rinktis ir kitus pirkimo būdus taikydama sutrumpintus jų terminus, taip pat galėjo skelbti išankstinius skelbimus.

Tarnyba pabrėžė, jog tai, kad NATO renginys vyks Lietuvoje, buvo žinoma 2021 metais. Anot jos, jei pirkimai būtų inicijuoti nedelsiant, „Litexpo“ nurodytos skubios aplinkybės, pavyzdžiui, itin trumpi terminai pasirašyti sutartis nebūtų susiklosčiusios.

Kadangi NATO viršūnių susitikimas jau įvyko ir sutartys jau įvykdytos, VPT neteikė rekomendacijų dėl jų, tačiau tik konstatavo pažeidimus.

NATO valstybių narių vadovų susitikimas nėra vienas iš tokių neplanuotų ir neprognozuotų reiškinių, priešingai – tokio masto ir svarbos renginiai yra iš anksto planuojami, derinami, iš anksto žinomi.

 

VPT išvadoje nurodoma, kad neskelbiamų derybų būdo pasirinkimą teikti tinklo paslaugas ir įrangą – už 2,8 mln. eurų jas suteikė „Telia Lietuva“ – „Litexpo“ grindė tuo, jog negalėjo vienašališkai priimti jokių strateginių sprendimų, be to, vadovavosi nurodytais terminais, kada privalo būti sudarytos konkrečios pirkimų sutartys.

„Litexpo“ taip pat nurodė, kad kiekvieno pirkimo atveju ji privalėjo derinti techninius sprendinius su Užsienio reikalų ministerija ir NATO tarptautiniu sekretoriatu, tai užtruko apie du mėnesius.

VPT vertinimu, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai buvo pažeisti už 629 tūkst. eurų perkant konstrukcijų nuomos ir jų montavimo paslaugas iš bendrovės „Topaz LT“.

Tie patys pažeidimai nustatyti perkant 1,8 mln. eurų vertės renginio techninio projekto parengimo, dizainerio bei konstrukcijų montavimo ir utilizavimo paslaugas iš įmonių „Scenos dizaino idėjos“, „Design point LT“ ir PST („Panevėžio statybos trestas“).

Apšvietimo įrangą už 1,28 mln. eurų renginiui nuomojo garso, vaizdo ir šviesos sistemas montuojanti bendrovė „Muzikos ekspresas“. Šiame pirkime VPT taip pat įžvelgė nepagrįsto delsimo. VPT pažymėjo, kad pirkimas buvo pradėtas vasarį ir „Litexpo“ taikant pagreitintas procedūras būtų spėjusi juos atlikti viešai.

Konferencinės įrangos nuomos už 1,36 mln. eurų iš bendrovės „Screen service“ konkurse perkančioji organizacija nepagrindė sprendimo, kad nuo itin skubaus pirkimo procedūrų priklauso tiekėjo galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, buvo nepagrįsto „Litexpo“ delsimo.

„Tarnybos vertinimu, pirkimo dokumentus buvo objektyviai įmanoma parengti ir kvietimus tiekėjams pateikti, pasiūlymus išsiųsti greičiau“, – skelbia išvada.

Spaudos gamybos ir patalpų dekoravimo renginiui paslaugas už 496,3 tūkst. eurų suteikė bendrovė „Jungtinės profesionalų paslaugos“.

VPT direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas rugsėjį teigė, kad VPT bando nustatyti pirkimų sąsajas, NATO sekretoriato vaidmenį organizuojant pirkimus, taip pat įvertinti priežastis, kodėl jie vyko skubos tvarka.

„Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas rugsėjį Seime sakė, kad dauguma NATO viršūnių susitikimui skirtų pirkimų buvo dideli, o jų procedūros sudėtingos, be to, pirkimų metu dar nebuvo atsistačiusios pandemijos metu sutrikusios tiekimo grandinės – dėl to didelius užsakymus esą ir gavo nuo pandemijos nukentėjusios ir mažas pajamas gaunančios įmonės.

Anot jo, tiekti ryšio paslaugas „Telia Lietuva“ buvo pasirinkta, nes renginio metu reikėjo užtikrinti aukštą ryšio kokybę, o ši bendrovė vienintelė iš tiekėjų buvo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.

BNS anksčiau skelbė, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – už beveik 3 mln. eurų ji buvo perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, balandį stebėjosi garso įrangos ir konstrukcijų nuomos iš „Up Records“ ir „Topaz“ kainomis teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Litexpo“ tuomet atmetė abejones dėl skaidrumo sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.