Pastebėję „M“ raide pažymėtą automobilį kai kurie vairuotojai neiškenčia jo neaplenkę, nepaspaudę garso signalo ar nepriartėję nesaugiu atstumu. „Sėdėdami automobilyje jie jaučiasi lyg turėtų asmeninę erdvę, kurioje gali daryti, ką nori, bet pamiršta, kad automobilis yra viešojoje erdvėje. Jiems patarčiau stovėti kieme ir ten reikšti emocijas: signalizuoti, sukioti vairą ar spausti greičio pedalą, o gatvėje elgtis taip, kaip pridera“, –sako žurnalistas bei vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Savo ruožtu daugiametę patirtį prie vairo sukaupęs vienas geriausių Lietuvos ralio pilotų Dominykas Butvilas mano, jog tautiečiai pamažu tampa tolerantiškesni ir pakantesni vieni kitiems, o pastabų turi ir instruktoriams.

„Būtų gera praktika būsimus vairuotojus daugiau pamokyti dar prieš išvažiuojant į gatvę. Kai kurie instruktoriai mėgsta „įmesti“ į eismą visiškai nemokantį vairuoti, nors galėtų iš pradžių aikštelėje pamokyti judėti, sustoti ir tik tuomet pratinti prie eismo“, – pataria 2012 ir 2013 metų Lietuvos ralio čempionas.

„Nepagydoma liga – noras atsiremti į kitą automobilį“

Išvažiavę į gatvę pradedantieji vairuotojai jaučia kur kas didesnę įtampą nei vairuojantieji daugelį metų. Kaip teigia psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė, ne vien atvirai reiškiamas pyktis, bet ir numanomo pykčio baimė gali sukelti problemų: ką tik gavę vairuotojo pažymėjimus, bet dar nesijaučiantys tvirtai vairuotojai dažnai būna itin jautrūs socialiniam spaudimui.

Su tokia kasdienybe susiduria vairavimo instruktorius A. Pakėnas: „Kai kurie instruktoriai, jei mokinys užgęsta sankryžoje ir susinervina, padeda jam pajudėti. Aš to nedarau, nepadedu. Ir tai darau ne todėl, kad norėčiau pasišaipyti iš mokinio, bet manau, kad jis turi išmokti. Būna, užgęsta 3–4 kartus. Kaip reaguoja kiti vairuotojai? Būna, kad signalizuoja. Tokiais atvejais mokiniui pasakau: žmogus mums signalizuoja, kad jam reikia eiti pas psichoterapeutą, jis nesugeba susivaldyti.“

Pasak A. Pakėno, pasitaiko ir tokių, kurie mėgsta sankryžose nesilaikyti atstumo ir privažiuoja prie pat automobilio.

„Vilnius – gana nelygus miestas, netrūksta sankryžų, kuriose reikia pajudėti į kalniuką, todėl, jei netyčia atleisi stabdžio pedalą, riedėsi atgal. Sankryžoje be įkalnės mokiniai lengviau pradeda važiuoti, o [kildami] į kalniuką jaučia didesnį stresą, kuris dar labiau išauga, jei mato, kad už nugaros kone įsirėmęs stovi naujutėlaitis automobilis. Noras atsiremti į buferį – nepagydoma daugelio vairuotojų liga. Galima pamanyti, kad taip arti privažiavęs jis 3 cm arčiau namų atsirado“, – vairuotojų įpročiais stebisi A. Pakėnas.

Patyręs vairavimo instruktorius Gintautas Bertašius taip pat pasigenda tolerancijos miestų gatvėse. „Suprantu, kad žmonių grafikas būna labai įtemptas, ypač Vilniuje. Visi skuba, nori nė minutės nesitrukdyti, neužleidžia vietos, drastiškai apvažiuoja besimokančius vairuoti. Teko nemažai važinėti Švedijoje, kur jaučiama ramybė, žmonės savo laiką susiplanuoja kur kas geriau. Mes nuolat skubame, galbūt norime daugiau uždirbti, greičiau nulėkti, todėl ir tolerancija tiems, kurie mokosi vairuoti, yra mažesnė“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

D. Butvilas: aš taip pat signalizuoju

Vienas žinomiausių Lietuvos ralio lenktynininkų D. Butvilas įsitikinęs, jog vairavimo kultūra šalyje priklauso ir nuo mentaliteto, o žmonės, nors ir pamažu, tampa tolerantiškesni vieni kitiems.

Ralio pilotas pripažįsta, jog ir pats nevengia naudoti garso signalo, tačiau tiems, kurie vairuodami kalba telefonu ar elgiasineatidžiai. „Man atrodo, kad to dažnai nereikėtų priimti asmeniškai, pietiečiai kur kas dažniau pypsi, tačiau niekas dėl to nesupyksta. Pas mus – atvirkščiai: pradeda karščiuotis, grūmoti, rodyti ženklus. Tačiau ko pykti, jei užmigai prie šviesoforo ir tave pažadino ar padarei kokią nesąmonę“, – klausia lenktynininkas.

D. Butvilas turi patarimų ir būsimiems vairuotojams bei jų instruktoriams. Pasak ralio meistro, instruktoriai galėtų daugiau pamokyti vairuoti dar prieš išvažiuojant į gatvę: „Kai kurie instruktoriai mėgsta „įmesti“ į eismą visiškai nemokantį vairuoti, nors galėtų iš pradžių aikštelėje pamokyti judėti, sustoti ir tik tuomet pratinti prie eismo.“

Be to, mano lenktynininkas, besimokantys vairuoti galbūt patirtų mažiau įtampos ir streso, jei vairuotų ne per piką, o tuomet, kai eismas yra ne toks intensyvus.

Pareigūnai pažymėjimus atima ne veltui?

Psichologės pasiteiravus, kodėl vairuotojai kartais yra tokie nepakantūs tiems, kurie dar tik mokosi pažinti transporto priemonę ir eismą, E. Masalskienė primena terminą „dedovščina“ – galbūt su vairuotoju kažkada buvo elgiamasi netinkamai, todėl dabar ir jis taip elgiasi.

„Neretai žmonės rūpinasi savimi labiau nei kitais. Jei kas nors trukdo, stengiasi pašalinti kliūtį, į nieką nekreipdamas dėmesio. Besimokantiems vairuoti taip pat susiformuoja įpročiai. Dalis, žinoma, galvoja, kad niekada taip nesielgs. Gavę vairuotojo pažymėjimą jie bus kantresni kitiems. Tačiau yra ir tokių, kurie galvoja: palaukit, kai aš vairuosiu, jums atsirūgs“, – LRT.lt teigė psichologė.

Neigiamas labiau patyrusių vairuotojų požiūris gali atsiliepti ateityje – net ir gavę pažymėjimą nauji vairuotojai jaus įtampą, abejos savo vairavimo kokybe, bijos išvažiuoti į gatvę ir sulaukti kitų vairuotojų emocijų proveržio. „Kaip gyvename, taip ir vairuojame. Kai gyvenime esame netolerantiški, tai persikelia ir į elgesį vairuojant – nors kartais nėra jokios būtinybės nugalėti, nes tai ne varžybos ar konkurencija dėl darbo vietos, mes vis tiek kovojame“, – aiškina E. Masalskienė.

Kasdien su mokiniais dešimtis kilometrų nuvažiuojantis vairavimo instruktorius G. Bertašius pasakoja, jog dabar vairavimo mokyklose sulaukiama nemažai vairuotojų, kurie pažeidė taisykles ir neteko vairuotojo pažymėjimo.

„Jiems reikia perlaikyti vairavimo egzaminą, todėl mokosi iš naujo. Ką pastebiu? Jie nuolat viršija greitį, vairavimo stilius – agresyvus, nepaiso kitų. Žinoma, pareigūnai buvo absoliučiai teisūs, kad atėmė pažymėjimą dėl chuliganiško vairavimo.

Tačiau yra ir gerų tendencijų. Tie, kurie turėjo laikiną pažymėjimą ir turi baigti papildomo vairavimo mokymus dėl, tarkime, kalbėjimo mobiliuoju telefonu, važiuoja ramiau ir taisyklingiau. Reikia tikėtis, kad tokie vairuotojai tobulės ir bus atsparesni neigiamoms emocijoms“, – viliasi vairavimo instruktorius.

Anot G. Bertašiaus, nors per vairavimo pamokas siekiama išugdyti tinkamus vairavimo įgūdžius ir požiūrį į kitus vairuotojus, po metų ar dvejų dažnas vairuotojas įpranta važiuoti taip, kaip visi, bet nebūtinai taip, kaip derėtų.