Daugiabučių kiemuose, atokiuose užkampiuose, gatvių pakraščiuose ar tiesiog stovėjimo aikštelėse merdėjantys apleisti automobiliai bado akis, bet jų šeimininkams sąžinės negraužia.

Senas automobilių parkas

Iki lapkričio pradžios valstybės įmonėje "Regitra" buvo nurašyta 34,2 tūkst. netinkamų eksploatuoti lengvųjų automobilių. Per praėjusius metus šis skaičius buvo dar didesnis – 49,2 tūkst.

"Regitros" viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė suskaičiavo, kad rekordas buvo pasiektas 2007-aisiais, kai išregistruota 138 tūkst. baigtų eksploatuoti lengvųjų automobilių (keturis kartus daugiau nei 2006 m.). Tokį bumą neabejotinai nulėmė "Regitros" inicijuota respublikinė akcija "Daugiau erdvės kiemuose ir gatvėse". Gyventojai buvo raginami išregistruoti trukdančius eismui, nenaudojamus, teršiančius aplinką automobilius.

Nors akcija, anot L.Užupės, tapo tradicinė ir šalies savivaldybės ją kasmet tęsia, Kaune, kaip ir kituose miestuose, vis dar nesunku aptikti kiemuose ir šalikelėse likimo valiai paliktų kledarų. Šių metų pradžioje buvo apskaičiuota, kad visų Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių vidutinis amžius siekia 16,4 metų. "Regitros" specialistai beveik neabejoja, kad, ekonomikos sunkmečiui įsibėgėjus, šalies automobilių parkas neatjaunėjo.

Gyventojų skundai internete

"Ar galima nutempti seniai stovintį automobilį "Mercedes-Benz 123"? Jis nejudinamas nuo pavasario, dvi padangos jau tuščios, trukdo statyti automobilius ir tvarkyti gatvę. Kur kreiptis, kad šis automobilis būtų nutemptas? Jis riogso Žemaitės gatvėje", – Kauno apskrities policijos komisariato interneto svetainėje viešai skundžiasi Žaliakalnio gyventojai.

Į šį paklausimą pareigūnai eilinį kartą atsakė formaliai, esą visa informacija perduota šią teritoriją prižiūrinčiai policijos įstaigai. Skundas surašytas dar spalio pabaigoje. Praėjus savaitei, "Kauno dienos" žurnalistai nuvyko į nurodytą vietą ir ten rado nė nepajudintą aprūdijusį 1981 m. gamybos "Mercedes-Benz", apkritusį rudeniškais lapais, išdaužtu galiniu stiklu ir nuleistomis padangomis. Aplink jį susikaupusios lapų krūvos bylojo, kad kiemsargio šluota čia seniai nesidarbavo.

Dar pora eksponatų

Matyt, savaitė – per mažai, kad policijos pareigūnai galėtų imtis iniciatyvos ir pašalinti miestiečiams įgrisusį keturatį vaiduoklį. Tokia išvada peršasi aplankius automobilių stovėjimo aikštelę V.Krėvės prospekte, prie vieno prekybos centrų. Čia, prieš pat restorano vitrinas, beveik metus stovi "Fiat Croma".

Aplink šį į trečią dešimtį įkopusį suvargusį sedaną, tarpuose tarp grindinio trinkelių, jau pradėjusios želti piktžolės, o po galine dalimi pakišta sutrūnijusi padanga aiškiai rodo, kad automobilis seniai nejuda iš vietos. Apie jį policijai pranešta prieš kelias savaites, bet jokių rezultatų taip pat nematyti – "informacija perduota atsakingiems policijos pareigūnams".

Be šių dviejų atvejų, beveik tuo pat metu Kauno teisėsaugininkams pranešta ir apie trečiąjį – Vilijampolėje, K.Griniaus gatvės vieno daugiabučių kieme, stovinį "Mitsubishi Galant". Gyventojai būgštavo, kad likimo valiai paliktas neprižiūrėtas automobilis gali būti vogtas. Praėjus savaitei, jis ir toliau stovėjo, erzindamas savo automobiliams vietų kieme nerandančius kaimynus.

Pinigai prieš ekologiją

Miestiečiai nenoriai atsisveikina su kledarais virtusiais automobiliais, nes tikisi už juos gauti bent šiek tiek pinigų. Mašinos, su kuriomis vis dėlto pasiryžtama atsisveikinti, dažniau keliauja į metalo laužą, o ne į demontavimo dirbtuves, nes pastarosios gali atseikėti mažiau pinigų, nei "metalistai". Iškyla ir ekologijos problema.

"Kauno dienos" kalbintas Lietuvos demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius patvirtino, kad pastaruoju metu susiduriama su sunkumais: "Teisiškai esame lygūs su metalo supirkėjais, tik darbo principai visiškai skirtingi. Jie paėmė, įmetė seną automobilį su visais stiklais ir teršalais į presą, ir rūpesčiai baigti. Mes gi turime su automobiliu "pažaisti" – išleisti skysčius ir taip toliau. Todėl mokėti tokių didelių sumų žmonėms negalime. Vėliau daugelis nustemba, kad per metus daugiau nei dešimt kartų Lietuvoje užsiliepsnoja metalo laužynai. Ar galite paaiškinti, kokiais degtukais galima metalą padegti?"

Bene daugiausiai rūpesčių demontuotojams kelia nelegalus verslas – automobilių laužynai.

"Demontuotojai privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Tuo tarpu pogrindiniai laužynėliai – atskiras rinkos segmentas. Santykis tarp legalių įmonių ir nelegaliai veikiančių kontorų yra tiesiog didžiulis. Jei Lietuvoje suskaičiuojama apie tūkstantį didesnių ir mažesnių laužynų, legaliai veikiančių įmonių, registruotų Aplinkos ministerijoje, tėra beveik du šimtai. Penktadalis pastarųjų yra išskirtinai "metalistai". Tad galite tik įsivaizduoti, kaip mums sunku konkuruoti su tais visais mokesčių nemokančiais ir į aplinkosaugą nusispjaunančiais veikėjais", – guodėsi Demontuotojų asociacijos vadovas.

V.Pociaus teigimu, kol Lietuva nebuvo Šengeno erdvėje, maždaug 70 proc. visų demontuojamų automobilių detalių būdavo eksportuojama. Kiekviena stambesnė įmonė per mėnesį pakraudavo bent po vieną ar du traukinio vagonus naudotų detalių. Vėliau didelė dalis klientų ėmė aplenkti Lietuvą ir nuvyko tiesiai į Vakarus, o interesantai iš buvusios Tarybų Sąjungos šalių vargiai atkakdavo ir iki Lietuvos. Visa tai, dar neįsibėgėjus ekonomikos krizei, demontuotojams tapo smūgiu žemiau juostos.

Reglamentuoja teisės aktai

2000 m. spalį Europos Sąjunga priėmė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) direktyvą, pagal kurią turėtų būti mažinamas ir ribojamas atliekų kiekis, tobulinamos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pakartotinio panaudojimo, perdirbimo bei atnaujinimo procedūros.

Lietuvoje nuo 2003 m. gruodžio 24 d. galioja Aplinkos ministro įsakymas "Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo". Šiuo įsakymu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Remiantis šia direktyva paskutinis automobilio savininkas privalo savo eksploatuoti netinkamą automobilį perduoti į tokių automobilių priėmimo punktą, kokį nors kitą atliekų priėmimo punktą ar licencijuotai utilizavimo įmonei. Ten išduodamas utilizavimo pažymėjimas, kuris turi būti pateikiamas transporto priemonių registraciją vykdančiai įmonei, norint galutinai išregistruoti automobilį.

Utilizavimo nauda

Transporto priemonių pasaulyje nuolat daugėja, todėl lieka vis daugiau ir neirstančių atliekų, kurios ilgam užteršia aplinką. Perdirbant automobilius, gerokai sumažinamas neigiamas jų poveikis aplinkai.

Šiuo metu Lietuvoje perdirbama apie 75–80 proc. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių svorio dalių, pagamintų tiek iš juodųjų, tiek iš spalvotųjų metalų. Likusios 20–25 proc. atliekų, kurias daugiausia sudaro heterogeninės medžiagos (dervos, guma, stiklas, tekstilė ir kt.), išmetama. Išmontavimo įmonės iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pirmiausiai išima akumuliatorių ir demontuoja oro pagalves, po to išmontuoja padangas ir pašalina automobilyje esančius skysčius (degalus, variklio, pavarų dėžės, vairo stiprintuvo, amortizatorių alyvą, oro kondicionavimo reagentus, aušinimo ir stabdžių skystį), jų filtrus, o galiausiai išmontuoja variklį, pavarų dėžę, katalizinį keitiklį bei kitas paprastai perdirbamas ar pakartotinai panaudojamas dalis.

Kvalifikuotai atliekant demontavimo darbus, lieka detalių, kurios vėliau parduodamos kaip naudotos atsarginės dalys arba naudojamos pakeičiamoms atsarginėms automobilių dalims gaminti. Smulkinimo įmonės rūšiuoja likusias juodųjų ir spalvotųjų metalų dalis, dervas. Automobilio kėbulas supresuojamas ir patenka į metalo pjaustymo įmones. Kėbulas susmulkinamas mažais gabaliukais, kuriuos vėliau galima perdirbti. Taip perdirbama beveik keturi penktadaliai automobilio. Europos Sąjungos priimta Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva kelia tikslus, kad nuo 2015 m. būtų perdirbama bent 95 proc. tokių automobilių svorio.

Už aplaidumą gresia atsakomybė

Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai rūpinasi ir atsako už jiems nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tai numatyta atsakomybė. Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimas gresia bauda fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 iki 500 litų. Už tokią pat veiką, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – gresia bauda nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. litų.