Pereiti į pagrindinį turinį

Degalų kainų karuselė lėtėja, bet kodėl to nejunta vairuotojai?

2022-03-18 08:17
DMN inf.

Karo Ukrainoje užvesta pašėlusi degalų kainų karuselė, atrodo, pradėjo lėtėti. Tačiau kodėl vairuotojai nejunta mažėjančių kainų, teiravosi LNK žurnalistai.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Aukčiausios kainos jau buvo perkopusios 1,98 euro už benziną ir 2,05 euro už dyzelį, bet nafta pradėjo pigti penkiais ar dešimčia dolerių kiekvieną dieną. Tačiau žmonės stebisi, kodėl pastarieji polyčiai neatsispindi mokant už degalus, kuriuos jie pilasi.

„Pastaruoju metu stebime kainas kasdien. Praeitą savaitę netgi buvo baisu stebėti. Kovo 9 dieną pasiektas pikas, kai benzinas skirtingose degalinėse kainavo beveik du eurus arba 2,05 euro už dyzelį. Tai – pastarųjų dienų rotacija, kai dyzelis patapo brangesnis negu benzinas. Šią savaitę yra geresnių naujienų – pirmadienį mes matėme mažėjimą apie penkiolika JAV dolerių žaliavinės naftos, tai šiandien stebime tolesnį mažėjimą“, – sakė portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak pašnekovo, įdomu palyginti šiandienes ir praėjusio mėnesio degalų kainas. Praėjusį mėnesį žaliavinė degalų kaina buvo 96 JAV doleriai, o dabar – 100 dolerių. Bet degalų kainų skirtumas palyginus su praeitu mėnesiu ir stebint šiandienines kainas, yra 20-25 centais brangiau.

„Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad pas mus tradiciškai naftos kainos pakilimas iššaukdavo momentinį kainų pakilimą degalinėse. Tuo tarpu, sumažėjimas labai lėtai persikeldavo. Čia gali būti atsargumas arba noras uždirbti šiek tiek pinigų. Mes matome, kad didmeninė kaina taip pat traukiasi į pirmines pozicijas iš lėto. Didmeninėje grandyje irgi kol kas neįvyko reikšmingų pokyčių“, – aiškino portalo „Pricer.lt“ vadovas.

Jo teigimu, yra vietų, kur konkurencija reikšmingesnė. Jose kainos atsistato gerokai greičiau, o tose vietose, kur kokio nors tinklo degalinė yra dominuojanti, kainos yra aukštesnės. Tačiau tai nereiškia, kad didmiesčiai moka brangiau nei provincija.

„Mes matėme pavyzdžių, kur tam tikruose nedideliuose miesteliuose yra tik viena arba kelios degalinės. Ir tai yra degalinės, kurios priklauso tinklams. Ten kartais matydavome brangesnes kainas nei didmiesčiuose“, – pasakojo A. Vizickas.

Kalbėdamas apie tai, kur degalų užsipilti pigiau, sakė, kad pigių degalinių yra Vilniuje, Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje, Kaune, Savanorių prospekte, Jonavos gatvėje.

Vyriausybė irgi pradėjo kalbėti apie akcizo mažinimą. Tai bus svarstoma artimiausiu metu. Sprendimas galbūt padėtų atpiginti litro benzino kainą 0,13 centų ir dyzelio kainą 0,05 centais. Ar tai galėtų pagelbėti ekonomikai?

„Džiugu, kad Vyriausybė solidarizuojasi su gyventojais ir šokiruojančiu momentu demonstruoja empatiją. Bet, be abejo, čia yra galbūt ne tokie reikšmingi skaičiai. Mes turbūt turėtume labiau sekti globalias naujienas. Tai, ką mes bent jau iki šiol matėme, – kaina per 100 dolerių. Iš tikrųjų, jau yra labai didelis spaudimas gamybai. Jei gamyba pradeda gauti mažiau užsakymų, tai atitinkamai atsiliepia ir pajamoms. Pajamų mažėjimas persiduoda į vidaus vartojimą ir tada pradeda užsidaryti pagrindiniai ekonomikos varikliai – viskas pradeda čiuožti žemyn“, – aiškino portalo „Pricer.lt“ vadovas.

Pasak jo, jei mes atsidursime tokioje situacijoje, kai būsime priversti visiškai atisakyti tiekimo iš Rusijos, persiorientavimas į kitas rinkas užtruks nemažai laiko. Mažiausiai dvejus metus. O realesnis laikotarpis – penkeri dešimt metų, nes reikia perorientuoti ne tik tiekimą, bet ir visą infrastruktūrą.

„Bet galbūt tame galima įžvelgti tam tikrą pliusą, nes Europos Sąjunga galimai gaus papildomą tiekimą – JAV, galbūt Kanados, tai darys šią rinką šiek tiek konkurencingesnę“, – svarstė pašnekovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų