Didieji neskuba

Didieji dviračių transporto priemonių gamintojai elektrifikuotis neskuba. Žvelgiant į didžiųjų gamintojų virtuvę akivaizdu, kad svarbiausi jų modeliai – su garsiai burzgiančiais vidaus degimo varikliais. Kada gi motociklai pradės elektrifikuotis?

„Didieji motociklų gamintojai neskuba, nes nemato reikalo. Elektrinių motociklų rinka dar nedidelė, jie turi patikimų ir populiarių modelių su vidaus degimo varikliais, kurie gerai perkami. Jiems patogu taip gyventi, tad į elektrifikaciją nesivelia“, – komentavo „ACC Distribution“ prekių ženklų vystymo vadovas Martynas Pukinskas.

Pasak jo, lengviesiems automobiliams „EURO 6“ taršos standartas yra privalomas nuo 2014 m. ir jau girdima diskusijų apie dar griežtesnį CO2 emisijos standartą („EURO 7“). „Motociklams „EURO 5“ privalomas tapo tik 2020 m. pabaigoje.

Neseniai Milane vykusioje didžiulėje parodoje EICMA vienintelis „Kawasaki“ pristatė „Ninja“ ir „Z“ serijos elektrinių motociklų koncepcijas. Japonų koncernas taip pat paskelbė gaminsiąs įkraunamus hibridus ir vandeniliu varomus modelius. Kitų gamintojų stenduose prijungimą prie šakutės lizdo turėjo tik maži miesto motoroleriai, tačiau ir jie gamybos stadijos dar nepasiekė. Pavyzdžiui, „Honda“ elektrinio motorolerio koncepciją buvo pristatę jau prieš dešimt metų. Japonai ją tobulina ir pristato iki pat šių dienų, bet jokio elektra varomo modelio Europoje vis dar neparduoda.

Problema: pa­ki­lus elekt­ros kai­noms, ne­mo­ka­mų įkro­vi­mo sto­te­lių sa­vi­nin­kai ge­ro­kai su­ma­ži­no įkro­vimo lai­ką. / E. Ov­ča­ren­ko / BNS nuo­tr.

Ledus lauš startuoliai

Kol didieji motociklų gamintojai miega kvėpuodami anglies dioksidu, naujų ir gaivių vėjų į rinką bando pūsti startuoliai. Tiesa, rimtai į elektrinę ateitį investuoja vos kelios kompanijos: amerikiečių „Zero Motorcycles“, italų „Energica“ ir australų „Vmoto“ su prekės ženklu „Super Soco“. Pastaroji yra užmezgusi artimus ryšius su Italijos koncernu „Ducati“, ypač motorolerių ir motociklų valdymo savybėms tobulinti.

Ji paskelbė apie bendradarbiavimą su garsiais automobilių dizaino namais „Pininfarina“ ir nuo šiol naudosis jų vėjo tuneliu. Iki šiol dar nė vienas gamintojas netobulino motociklų vėjo tunelyje, nes nematė tam poreikio. Jei trūko galios ar greičio, gamintojams daug paprasčiau buvo padidinti variklio galią. Mat motociklas ir taip vėjui priešinasi nedideliu plotu, tad aerodinamika turi ne itin didelę reikšmę. Vis dėlto elektrinių motorolerių ir motociklų konstruktoriai į galutinį produktą žiūri plačiau ir nebijo naujų, novatoriškų idėjų.

Pasak specialistų, elektros baterijos vis dar nepigios, o naujoves rinkai siekiama pristatyti konkurencinga kaina. Dėl to gamintojai daugiausia dėmesio skiria kitų elementų efektyvumui: aerodinamikos ir ypač – elektros variklių. Tobulinamos jų savybės, keičiamos montavimo vietos. Pavyzdžiui, daugumos „Super Soco“ modelių elektros varikliai sumontuoti tiesiai ant galinio rato. Tai leidžia išvengti energijos praradimo, nutinkančio galią tiekiant per grandinę.

Pirkėjai vis dar įsivaizduoja, kad elektrinės transporto priemonės dėl riboto nuvažiuojamo nuotolio viena įkrova yra tinkamos tik miestui. Dėl to visos didžiųjų gamintojų koncepcijos ir elektriniai modeliai – tik motoroleriai. Tačiau minėti elektrinių transporto priemonių gamintojai žengia tolyn ir pristato elektrinius motociklus su dviem baterijomis, kurie gali įveikti 100 ar net 150 km.

Svarbu nepavėluoti

Automobilių pasaulyje elektros pavaros ledus pralaužė amerikietiškoji „Tesla“, sukūrusi ne tik draugišką aplinkai, bet ir patrauklų ir galingą elektromobilį. „Vmoto“ ir „Super Soco“ tą patį bando daryti su motociklais. Šios kompanijos į rinką pristatė ne tik pigius elektrinius motorolerius, bet ir gražius, modernius elektrinius motociklus, kurių geidžia vartotojai.

Retas: Mi­la­ne vy­ku­sio­je di­džiu­lė­je pa­ro­do­je EIC­MAvie­nin­te­lis „Ka­wasa­ki“ pri­sta­tė „Nin­ja“ ir „Z“ se­ri­jos elekt­ri­nių mo­to­cik­lų kon­cep­ci­jas./ Scanpix nuotr. 

„Nors elektrinių motociklų ir motorolerių dar nedaug, jų populiarumas smarkiai auga. Valstybės paskatos atkreipia žmonių dėmesį ir jie vis dažniau atsigręžia į dinamiškas, tylias ir praktiškai jokios priežiūros nereikalaujančias transporto priemones“, – pastebėjimais dalijosi M. Pukinskas.

Pašnekovas neabejoja, kad ateityje laimės tie gamintojai, kurie bus ištobulinę elektros pavarą. Kai elektros pavaros pranašumais įsitikins motociklų pirkėjai, didiesiems gamintojams, kurie užsižaidė su vidaus degimo varikliais, teks vytis juos aplenkusias įmones.

Nenuostabu, kad, suprasdami rinkos tendencijas, į elektrinių motorolerių ir motociklų traukinį bando įšokti kinai. Tačiau iššūkių Azijos atstovams netrūksta. Ne pirmus metus EICMA parodoje lankęsis M. Pukinskas pastebi vis naujų ir negirdėtų kiniškų kompanijų stendus su išskirtinio dizaino ir technologijų elektriniais motociklais. Tačiau dažnai kitais metais tų kompanijų nebelieka, nes jos greitai bankrutuoja. Jų vietą užima kitos niekam negirdėtos ir nematytos gamyklos iš Kinijos.

Ieško tarpinio varianto

Elektrinių automobilių parkas Lietuvoje ir visoje Europoje sparčiai plečiasi. Europos aplinkos agentūros duomenimis, lūžis Senajame žemyne įvyko 2019 m. Nuo to laiko naujai registruotų elektrinių automobilių padaugėjo bene dešimt kartų ir šis skaičius nesustoja augti, Lietuva – ne išimtis.

Ekspertai tikina, kad prie elektrinių arba iš dalies elektrinių automobilių populiarumo prisideda naujų modelių atsiradimas ir nuolat pasipildanti antrinė rinka. Vairuotojams siūlomas visas pluoštas tikrųjų elektromobilių, iš elektros lizdo įkraunamų plug-in modelių ir hibridų.

Automobilių skelbimų portalo autogidas.lt vadovas Evaldas Narbuntovičius teigė, kad nors elektromobiliai lietuviams tampa vis labiau įkandami, dažnas dar ieško tarpinio elektrinio automobilio varianto.

„Šiuo metu vis dar populiaresni yra hibridiniai automobiliai. Jie sudaro apie 60 proc. visų elektra varomų automobilių skelbimų, o visiškai elektriniai automobiliai – apie 40 proc. Elektromobilius dažniausiai renkasi pirkėjai, kurie turi galimybę įkrauti juos namuose arba darbe. Taip pat – turintys galimybę ilgesnius atstumus važiuoti kitu transportu, pavyzdžiui, kitu šeimai priklausančiu, dažniausiai neelektriniu, automobiliu“, – pažymėjo E.Narbuntovičius.

Renkasi naudotus

Pašnekovo skaičiavimu, rinkoje dar nėra tiek daug elektromobilių, kurie viena įkrova gali įveikti 350 km ar daugiau. Jei automobilio įveikiamas atstumas yra gana didelis, jo kaina įkandama ne kiekvienam pirkėjui.

„Ne paslaptis, kad į antrinę rinką patekęs elektromobilis yra patrauklesnis dėl kainos ir ekologiškumo santykio. Fiziniai asmenys dažniausiai nelinkę išleisti apie 50 tūkst. eurų naujam, talpiam, šeimos poreikius tenkinančiam elektromobiliui. Dėl to pastebimas suaktyvėjimas naudotų elektrinių automobilių rinkoje“, – pabrėžė jis.

 Pažanga: ga­min­to­jai jau pri­sta­to elekt­ri­nius mo­to­cik­lus su dviem ba­te­ri­jo­mis, tr. ku­rie ga­li įveik­ti net 150 km./ Scanpix nuotr.

Populiariausi modeliai išlieka tie, kurių pagaminta daugiausia: hibridiniai „Toyota Prius“, „Toyota Auris“, „Lexus RX 400h“, „Honda Civic“, visiškai elektriniai „Nissan Leaf“, „Tesla Model S“, „Tesla Model 3“, BMW i3 ir „Volkswagen UP“.

Lietuva – dar nepasiruošusi

VĮ „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2021-aisiais, hibridinių automobilių įregistruota maždaug 25 proc. daugiau. Visiškai elektrinių automobilių ir vadinamųjų plug-in – maždaug po 34 proc. Šių metų VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 57,5 tūkst. hibridinių automobilių (įskaitant plug-in) ir maždaug 7,3 tūkst. visiškai elektrinių automobilių.

Nors elektrinių automobilių skaičius auga, E.Narbuntovičiaus nuomone, mūsų šalis dar nėra visiškai pasiruošusi masinei elektromobilizacijai. Kiti alternatyvūs degalai, kaip vandenilis, regimi kaip tolima ateitis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Eksperto teigimu, elektromobiliams skirta infrastruktūra atsilieka nuo elektrinių automobilių pasiūlos, dėl šios priežasties lietuviai ieško tarpinių variantų.

„Įkrovimo stotelių Lietuvoje daugėja, bet ne taip greitai, kaip daugėja pačių elektrinių automobilių. Pakilus elektros kainoms, nemokamų įkrovimo stotelių savininkai gerokai sumažino vieno automobilio įkrovimo laiką. Mokamų, didelio našumo įkrovimo stotelių Lietuvoje dar negausu. Įtakos turi ir klimatinės sąlygos – esant šalčiams, elektromobilių nuvažiuojamas atstumas sumenksta, todėl įkrovimo stotelių tinklas yra itin svarbus komfortiškai kelionei užtikrinti“, – akcentavo jis.