Pereiti į pagrindinį turinį

Greitkelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda nebereikės vairuoti?

Realu: pirmieji autotraukiniai Europos keliuose gali pasirodyti po dešimties metų, o Lietuvoje – nežinia.
Realu: pirmieji autotraukiniai Europos keliuose gali pasirodyti po dešimties metų, o Lietuvoje – nežinia. / Aurelijaus Madzeliausko nuotr.

2011 m. Europoje prasidės autotraukinių technologijos bandymai. Prie greitkelių karavanų prisijungę vairuotojai galės skaityti laikraščius, žiūrėti TV ar miegoti. Tuo metu už juos vairuos karavano vedlys.

Pagal Europos Komisijos "Framework 7" tyrimų programą finansuojamo SARTRE (Safe Road Trains for the Environment) projekto esmė – sudaryti tinkamesnes sąlygas kasdien į darbą kitame mieste važinėjantiems žmonėms ir visiems į ilgesnę kelionę automagistralėmis išsirengusiems vairuotojams.

Projekto vykdytojai teigia, kad jis leis palyginti pigiai padidinti eismo ES šalių automagistralėmis efektyvumą, sustiprins jo saugumą, sumažins degalų sąnaudas, taupys laiką, padės išvengti spūsčių ir suteiks nepalyginamai daugiau patogumų vairuotojams.

To norima pasiekti jungiant automagistralėmis važiuojančius automobilius į vadinamuosius autotraukinius – iki 6–8 automobilių grupes. Naudojant palydovinės navigacijos įrangą, bevielio ryšio priemones ir autonominio vairavimo technines bei programines priemones, į autotraukinį susijungusių automobilių, važiuojančiu normaliu greičiu, tačiau arčiau vienas kito, valdymą perimtų karavano vedlys – profesionalus grupės priekyje važiuojančio vilkiko, autobuso ar kitos transporto priemonės vairuotojas. Jis perimtų į karavaną įsijungusių automobilių vairavimo, greičio ir stabdymo funkcijas.

Magistralėje prie tokio autotraukinio priartėję vairuotojai bevieliu ryšiu gautų informaciją apie kelionės maršrutą ir panorėję galėtų automatiškai prie jo prisijungti. Priartėjus prie galinės autotraukinio mašinos, automobilio valdymą bevieliu ryšiu perimtų autonominio vairavimo sistema, ir vairuotojas galėtų paleisti iš rankų vairą – galėtų žiūrėti TV, skaityti knygą ar laikraštį, dirbti kompiuteriu ar paprasčiausiai nusnūsti. Jo automobilį už jį vairuotų autotraukinio mašinistas.

Jei po tam tikro laiko vairuotojui reikėtų išsukti iš automagistralės į kitą kelią, apie tai jam būtų laiku pranešta, ir jis paprasčiausiai perimtų savo automobilio valdymą. Kiti autotraukinio automobiliai sumažintų dėl jo pasitraukimo padidėjusį atstumą, ir karavanas judėtų toliau.

Pasak SARTRE programos atstovų, tokie autotraukiniai būtų sudaryti iš 6–8 automobilių, kurių priešakyje važiuotų kelią gerai žinantis profesionalus vairuotojas. Kadangi automobiliai važiuotų arti vienas kito, dėl mažesnio oro pasipriešinimo būtų sutaupoma iki 20 proc. energijos, be to, būtų efektyviau išnaudojama greitkelio eismo juosta. Manoma, kad autotraukiniams būtų leista važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis.

Pirmieji automobilių, galinčių jungtis į autotraukinius ir su autonominio vairavimo funkcija, bandymai bus pradėti 2011 m. Ispanijoje, vėliau juos ketinama vykdyti Švedijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Jeigu jie bus sėkmingi, pirmieji sertifikuoti autotraukiniai Europos keliuose gali pasirodyti po dešimties metų.

Saugirdas Pukalskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas

Mano žiniomis, "Mercedes" panašią sistemą bando dešimt metų, bet ji nepasirodo. Aš į tokią idėją žiūriu skeptiškai. Kažin, ar to tikrai reikia ir, manau, kad tokios sistemos kūrėjai su labai didelėmis problemomis susiduria spręsdami saugumo klausimą. Jeigu tokiame sąstate esančio automobilio vairuotojas knapsos, maža kas gali nutikti. Automobilių keliai – ne geležinkeliai. Kelyje yra daugybė įvykių, kuriuos numatyti sunku. Bet viskas yra įmanoma. Kažkada ir lazeris buvo tik fantastinėse knygose, o dabar jais naudojasi visi, kurie netingi.

Darius Bazaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas

Jau seniai daug kalbama, kaip maksimaliai automatizuoti automobilių valdymą. Šioje srityje daug dirba "Volvo". Automobilis gali reaguoti į ženklus, atstumą iki kitų mašinų. Esu girdėjęs ir apie autotraukinių idėją, tačiau į ją nesu įsigilinęs. Tai yra lengvos formos fantastika. Idėja graži, bet Lietuvos atveju reikėtų atnaujinti visą automobilių parką, nes automobiliai turi turėti automatines navigacines ir valdymo sistemas. O tie, kurie turi modernius automobilius, tikrai iš Vilniaus į Palangą paskui kažkokį vilkiką nevažiuos. Šio psichologinio momento nereikėtų pamiršti.

 

Ateities autotraukinys

Privažiavęs prie autotraukinio, automobilio vairuotojas gautų informaciją apie autotraukinio kryptį. Priartėjusio prie paskutinio autokaravano automobilio valdymą perimtų autotraukinio vairuotojas. Norėdamas išsukti, vairuotojas duotų ženklą.

Nuomonė

neblogai

Labai baisus kelias iš Kauno į Panevėžį ir atgal, ne kartą teko tokiu karavanu važiuoti, paskui "furas" po 6–8 mašinas... "Furų" be proto daug ir lekia apie 100 greičiu.

Naivus

Jei vieną iš mašinų, ar bent važiuojančią arčiau priekio, ištiktų techninė problema, pavyzdžiui, ryšio sutrikimas, tai visam "traukiniui" iškart amen? Įdomiai sugalvota, bet ar tai išties įgyvendinama? Visos mašinos turės automatinio valdymo sistemas, bet ar galima pasitikėti visų pirmąsyk sutiktų pakeleivių technikos tvarkingumu?

O jeigu

O jeigu sunkvežimio vairuotojas netyčia suktelės vairą, nulėks nuo kelio ir atsitrenks į medį? Ar paskui jį nulėks ir į medžius atsitrenks visas karavanas?

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų