Pavojingas kasdienis manevras

Net dviejų žmonių gyvybių pareikalavo avarija kelyje Panevėžys–Pasvalys, ties Pumpėnų gyvenviete. Nuo Panevėžio važiavęs "Volkswagen Golf" sustojo, kai jo vairuotojas norėjo pasukti į kairę. Automobilį kliudė iš paskos važiavęs vilkikas "Scania" su puspriekabe, kurį vairavo blaivus Lenkijos pilietis ir nubloškė "VW Golf" į Panevėžio pusėn važiuojantį autobusą "Setra". Po to vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su "Audi A6", kurį vairavo trisdešimtmetis biržietis. Per avariją žuvo abiejų lengvųjų automobilių vairuotojai. Trys autobuso keleiviai, moteris ir vaikas išvežti į ligoninę apžiūrai. Avarijoje žuvęs biržietis buvo Kauno technologijos universiteto Prof. K.Baršausko ultragarso mokslo instituto darbuotojas Rokas Gendvilas.

Eismo saugumu besidomintys specialistai vieningai tvirtina, kad tokio intensyvumo užmiesčio keliuose posūkių į kairę turėtų nebelikti, nes jie dėl susidariusio didelio transporto priemonių greičių skirtumo kelia itin didelį pavojų visiems eismo dalyviams.

"Situacijos, kai posūkio į kairę laukiama pagrindinėje eismo juostoje, labai pavojingos, nes pakanka nors vienam vairuotojui bent sekundę prarasti atidumą ir eismo įvykis gali pasibaigti labai skaudžiai", – "Kauno dienai" sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

Jis taip pat teigė manantis, kad lemtinga sukančio į kairę vairuotojo klaida galėjo būti į kairę susuktas automobilio vairas ruošiantis atlikti posūkio manevrą. "Kai iš paskos važiavęs sunkvežimis atsitrenkė į automobilio galą, šis paprasčiausiai buvo išstumtas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su autobusu. Jei automobilio varomieji ratai būtų buvę nukreipti tiesiai, tikėtina, kad nereikėtų kalbėti apie tokius skaudžius avarijos padarinius", – svarstė N.Abukauskas.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sutiko, kad vairuotojai, dažnai iš anksto pasiruošdami manevrui, yra linkę susukti vairą posūkio kryptimi, tačiau to daryti nereikėtų. "Ties Pumpėnais įvykusi eismo nelaimė tik dar kartą įrodo, kad vairą susukti posūkio kryptimi reikia tik paskutinę akimirką ir niekuomet neatsipalaiduoti, nors iš pirmo žvilgsnio jums ir atrodo, kad darote viską teisingai – įjungėte posūkį, sumažinote greitį", – pastebėjo vairavimo instruktorius.

Ypač atidiems jis patarė būti tiems, kuriems posūkį reikia atlikti užmiesčio keliuose. Pasak pašnekovo, itin svarbu galinio vaizdo veidrodėliuose stebėti, kokiu greičiu link jūsų artėja automobiliai, kad sugebėtumėte įvertinti, ar sugebėsite sėkmingai sumažinti greitį, esant reikalui sustoti prieš atlikdami manverą. "Esant itin intensyviam eismui aš net patarčiau sustojus dešiniajame kelkraštyje praleisti didesnį automobilių srautą ir, atsiradus didesniam tarpui tarp jų, bandyti atlikti reikiamą manevrą", – apie galimas saugesnes manvero atlikimo aplinkybes kalbėjo A.Pakėnas.

Pakeisti nelengva

Žinoma, labiausiai prie eismo saugumo prisidėtų posūkių į kairę panaikinimas itin didelio intensyvumo keliuose arba specialių posūkio ir lėtėjimo juostų įrengimas, tačiau, pasak N.Abukausko, tokių inžinerinių sprendimų pritaikyti visur negalima, nes kai kuriuose kelių ruožuose tokių sprendimų būtų kone kas 100 m.

"Atskiras posūkio ir lėtėjimo juostas, kurios papildomai būna apsaugotos sumontuojant ir daugiau šviesą atspindinčių elementų, įrengiame tik ten, kur per parą manevrą į kairę atlieka apie pusšimtis automobilių", – sakė pašnekovas. Per metus vidutiniškai įrengiama apie dešimt tokių saugesnių posūkio vietų.

Kalbėdamas apie kairiųjų posūkių naikinimą, N.Abukauskas tvirtino, kad Lietuvoje vienam kelio kilometrui tenka apie pusantros nuovažos. "Vienur keliukas veda iki mažesnio kaimelio, kitur – į vienkiemį, kitose vietose jis naudojamas kaip vietinio susisiekimo kelias. Kai bendraujame su žmonėmis ir sakome, kad rengiamės panaikinti posūkį, beveik visuomet sulaukiame tokio paties atsakymo – žmogus sako, kad važinėja 20 metų ir niekuomet nepateko į avarinę situaciją. Iš dalies jis yra teisus, tačiau kai vertiname situaciją visos Lietuvos mastu, matome, kad ne viena avarija įvyksta tuomet, kai vairuotojas atlieka posūkį į kairę. Taigi, kalbant teisiniais terminais, yra precedentas. Todėl ši situacija įdėmiai stebima ir vertinama", – sakė N.Abukauskas.

Kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo nelaimė, priklauso tarptautiniam keliui "Via Baltica", kurio jau artimiausiu metu laukia dideli pokyčiai – nuo Lenkijos sienos iki Kauno jis virs magistrale, o nuo Kauno iki Latvijos pasienio bus vadinamasis "2+1" kelias, kai vienoje ar kitoje kelio atkarpoje vietoj vienos eismo juostos bus dvi. Keičiant kelio infrastruktūrą, bus tobulinami ir posūkiai į kairę.

Apskritai kelių modernizavimas Lietuvoje yra labai sudėtingas procesas, nes dauguma jų nutiesti ant istoriškai susiklosčiusių vieškelių, vadinasi, greta vairuotojų, kurie nori iš Lenkijos nuvažiuoti į Latviją, atsiranda ir pėsčiųjų – vienas pas kitą vaikštančių kaimynų, dviratininkų ir automobilių vairuotojų, kuriems minėtas kelias yra tiesiog kasdienio maršruto į parduotuvę ar darbą dalis.

"Kai kelyje susiduria tiek skirtingų eismo dalyvių grupių, visuomet atsiranda daugiau galimybių įvykti susidūrimui. Vokietijoje taip nėra, nes visi greitkeliai buvo tiesiami iš naujo, o seni keliai palikti nuošalyje", – pavyzdį pateikė N.Abukauskas. Vis dėlto LAKD atstovas pabrėžė, kad "Via Baltica" taps patraukliu tranzitiniu keliu, o šalia jo gyvenantiems žmonėms bus pateiktos saugesnės eismo alternatyvos.

Atspėti sunku

Dar vienas eismo įvykis, nutikęs savaitgalį kelyje "Via Baltica", nesibaigė tragiškai. Tikriausiai už tai turėtume padėkoti laimingai susiklosčiusioms aplinkybėms. Gruodžio 4-ąją "Via Baltica" atkarpoje Kaunas–Marijampolė, ties Sasnavos–Barštinės sankryža, esant slidžiai kelio dangai ir nepasirinkus saugaus greičio, eismo incidentus patyrė dvi sukiasvorės transporto priemonės. Viena jų nuvažiavo į priešpriešinės eismo juostos kelkraštį. Laimei, tuo metu 24 tonas su kroviniu sveriančio sunkvežimio kelyje nepasitaikė lengvasis automobilis, nes tektų kalbėti apie kur kas skaudesnius eismo įvykio padarinius nei du nuo kelio nuvažiavę vilkikai.

Su "Kauno diena" susisiekė skaitytojas, kuris teigė, kad panašiu metu tuo pačiu keliu važiavo iš Lenkijos Kauno link. Jo teigimu, kaimyninėje šalyje keliai buvo aktyviai valomi kelininkų, o įvažiavus į Lietuvą pasitiko vietomis sniegu ir prispaustu sniegu padengtas kelias. Primename, kad "Via Baltica" yra ypatingos reikšmės kelias, kurį prižiūrinčios tarnybos dirba visą parą.

Aptariama avarija įvyko 47,5 km. Eismo sąlygas fiksuojančios stotelės yra įrengtos 35-ame ir 52-ame kelio km. Jos tuo metu nerodė, kad kelyje gali formuotis plikledis arba kelio danga darytis slidesnė, be to, eismo sąlygas tikrino ir mobilioji laboratorija. Jokio galimo kelio dangos apšalimo nebuvo fiksuojama. "Tokios situacijos, kai temperatūra krypsta tai į vieną, tai į kitą pusę ypatingos tiek vairuotojams, tiek kelininkams, nes iš pažiūros sausas arba tik drėgnas kelias gali pasidengti plonu ledu, kuris yra itin sunkiai pamatomas plika akimi, tačiau labai pavojingas", – pasakojo N.Abukauskas.

Vadinamasis juodasis ledas yra pavojingas todėl, kad gali susidaryti itin greitai, todėl kelininkai ne visada spėja juodojo ledo ruožus pabarstyti. Ant švarios juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus.

LAKD atstovas atkreipė dėmesį, kad smėlio barstytuvas, įtarus, kad kelio danga gali darytis slidi, šios avarijos metu jau buvo išvykęs, tačiau dar nebuvo pasiekęs kelio atkarpos, kurioje automobiliai nuvažiavo nuo kelio. "Deja, dar nėra sistemų, kurios iš anksto perspėtų apie galimus kelio dangos pokyčius, galime tiktai bandyti nuspėti ar sumodeliuoti tam tikras situacijas", – sakė pašnekovas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad tai būtų savotiškos lenktynės su gamta. "Niekada nežinai, kur daugiau pašildys saulė, o po to papūs šaltas vėjas ir kelio danga taps slidi. Todėl kiekvienas vairuotojas turėtų būti atidus ir pernelyg nepasitikėti nei savimi, nei automobiliu", – tvirtino N.Abukauskas.

Kaip slysta sunkvežimiai?

"Volvo Lietuva" vairavimo instruktorius ir degalų taupumo konsultantas Eivitas Žarys, pasakodamas apie kelyje slystančius sunkvežimius, "Kauno dienai" sakė, kad slystantį lengvąjį ir sunkiasvorį automobilį veikia tos pačios jėgos, tačiau sunkvežimį suvaldyti kur kas sunkiau.

"Pirmiausia todėl, kad sunkvežimį, skirtingai nei lengvąjį automobilį, sudaro dvi dalys – aktyvioji ir pasyvioji, arba velkančioji ir velkamoji", – pirmąjį skirtumą įvardijo vairavimo eskpertas.

Dažniausiai pradėjus slysti sunkvežimiui susidaro vadinamosios žirklės – sunkvežimis (dažniausiai balninis vilkikas arba sunkvežimis su priekaba) atsiduria skersai kelio. "Aš manau, kad taip nutinka pirmiausia dėl netinkamai pasirinkto saugaus greičio, o po to susidėlioja ir kiti įvykiai. Vairuotojui prireikia mažinti greitį, pradedama per staigiai stabdyti arba stabdoma posūkyje, neretas atvejis, kai netinkamai naudojami ir pagalbiniai stabdžiai. Labai daug lemia, ar tvarkinga sunkvežimio stabdžių sistema ir ar kokybiškos padangos", – įsitikinęs E.Žarys.

Pasak pokalbininko, į šoną dažniausiai pradeda slysti vilkiko varančioji ašis, o virš jos kaip tik ir yra lanksti vieta – puspriekabės ir vilkiko jungtis. Pradėjus slysti varančiajai ašiai, puspriekabė ima stumti vilkiką ir jį apsuka. "Vilkikų puspriekabės ar priekabos itin retai pradeda slysti pirmos, nes stabdžių sistema sureguliuota taip, kad didesnė stabdymo galia perduodama į priekabos ar puspriekabės ratus. Galioja ta pati sistema, kaip ir tempiant automobilį, – labiau turi stabdyti tempiamasis, o ne tempiantysis", – pasakojo E.Žarys.

Lengvojo automobilio vairuotojui, kuris pamatė, kad prieš jį atvažiuojantis sunkvežimis prarado stabilumą ir pradėjo slysti, pirmiausia reikėtų staigiai stabdyti ir bandyti surasti galimybę apvažiuoti slystantį sunkvežimį. "Patarčiau net geriau rinktis nuvažiuoti į kelkraštį nei susidurti su sunkvežimiu. Kiekviena situacija yra kitokia, tačiau pirmiausias veiksmas, kurį turi padaryti vairuotojas, – stabdyti. Net ir neišvengiamo susidūrimo atveju eismo įvykio padariniai bus mažesni, jei transporto priemonės susidurs važiuodamos mažesniu greičiu", – apibendrino E.Žarys.

Juodasis ledas. Kas jis?

Jei automobilyje staiga tampa įtartinai tylu ir apima jausmas, kad automobilis tarsi plaukia, o ne važiuoja, greičiausiai jūs važiuojate ypatingai lygiu ir slidžiu paviršiumi, vadinamuoju juoduoju ledu.

Jeigu jūsų automobilis užvažiavo ant juodojo ledo, svarbiausia  nepanikuoti, laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimu. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia, – galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti.

Svarbiausia – vairuokite ir pasistenkite sumažinti greitį. Vairuotojas, net ir tiksliai nežinantis, ką daryti, tačiau bandantis automobilį suvaldyti, turi 50 proc. tikimybę tai padaryti sėkmingai. Vairuotojo, kuris nedaro nieko, galimybės išvengti avarijos lygios nuliui. Visais atvejais svarbiausia pasirinkti realioms kelio sąlygoms tinkamą greitį ir jo neviršyti. Vairuojant žiemos metu visada patartina vairuoti švelniai ir vengti staigių  judesių ir manevrų.