Nors šalčių sulaukiame kiekvienais metais, vairuotojų bėdos lieka tos pačios – pablogėjusios vairavimo sąlygos, problemos dėl automobilio. Tik iš anksto parengus transporto priemonę, galima tikėtis, kad šaltuoju metų laiku bėdų nebus.

Skaičiuoja nuostolius

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas išskiria tris dalykus, kurių, artėjant žiemai, turėtų nepamiršti kiekvienas vairuotojas.
Tai – eismo sąlygos, transporto priemonės techninė būklė ir asmeninė patirtis bei įgūdžiai vairuoti sudėtingomis sąlygomis. Deja, nemaža dalis vairuotojų automobiliu susirūpina tik tada, kai, spustelėjus pirmam šaltukui, jo nebeužveda.

Žiema – pats darbymetis ir draudėjams. "Ergo Insurance" Lietuvoje statistika liudija, kad eismo įvykių skaičius šoktelėja vos paspaudus šaltukui. Jeigu per gruodžio mėnesį buvo užfiksuota beveik 600 eismo įvykių, tai žvarbų praėjusių metų sausį jų būta daugiau kaip 1,3 tūkst.

Per gruodžio mėnesį Lietuvoje klientams eismo įvykiuose padaryta žala nesiekė 150 tūkst. litų, o palyginti žvarbų 2013 m. sausį ji beveik priartėjo prie 3 mln. litų. Panašių tendencijų galima tikėtis ir šiemet.

Elementarios taisyklės

"Ruošk roges vasarą" – sako lietuvių liaudies patarlė. Automobiliu taip pat reikėtų pasirūpinti iš anksto

Patariama išvalyti vėdinimo sistemą, kurioje nuo rudens gali būti užsilikę smulkių lapų ar purvo. Rekomenduojama patikrinti, ar pakankamai įkrautas akumuliatorius. Naktį pašalus, iš ryto didžiausių problemų turi dyzelinių transporto priemonių savininkai.

Išsikrovusio akumuliatoriaus problemą žiemą galima išspręsti atsinešus jį iš vakaro į šiltą patalpą. Jei jis nenaujas – būtina patikrinti jo talpą ir iki galo įkrauti. Be abejo, kiekvieną dieną akumuliatorių nešioti pirmyn atgal sunku, tad tai galima daryti tik tomis naktimis, kai prognozuojamas itin didelis šaltis.

Jei nėra galimybės automobilio laikyti kokioje nors šiltoje patalpoje, variklį, tik grįžus, galima užkloti sena, nereikalinga antklode, kol jis yra šiltas. Antklodę galima pakišti po variklio dangčiu.

Būtina patikrinti aušinimo skysčio lygį, automobilį dažniau plauti, kad jos negadintų gatvėse barstoma druska, bei nepagailėti pinigų ir nusipirkti gerą, žiemai skirtą langų ploviklį bei įvertinti valytuvų gumų amžių.

Svarbi ir sėdėsena

Paprastą dyzeliną būtina pakeisti žieminiu, o važinėti su vasarinėmis padangomis būtų savižudybė.

Lietuvos automobilių sporto veteranas Sigitas Januška tvirtina, kad itin svarbu, kaip vairuotojas žiemąsėdi automobilyje. Jokiu būdu negalima sėdėti prikišus veidą prie stiklo – rankos, laikančios vairą, turi būti pusiau ištiestos. Žiemą, kai slidu, niekada negalima atitraukti nugaros nuo vairuotojo sėdynės atkaltės. Tik taip vairuotojas ir automobilis taps viena visuma ir nugara bus galima pajusti pačius pirmuosius automobilio slydimo požymius.

"Jei vairuojant yra kontaktas su atkalte, vadinasi, jauti, kai pats automobilis tave įspėja. Kai žmogus sako, kad sumėtė, nesugebėjo ištiesinti automobilio ir įlėkė, sakykim, į krūmus, tai nutiko, nes  nugara buvo atitraukta nuo sėdynės, ir vairuotojas neturėjo kontakto su automobiliu", – pasakojo S.Januška.

Automobilį sumėčius, negalima tiesinti jo tik truputį vairą pasukus į kairę ir į dešinę – tai reikia atlikti vieną kartą tvirtai ir tolygiai sukant į kairę ar į dešinę, neatitraukiant rankų nuo vairo.
Ekspertai pabrėžia, kad itin trūksta informacijos apie mirtiną padangų derinį, kuris naudojamas žiemą, – ant priekinių ratų montuojamos dygliuotas, o ant galinių – žieminės padangos. To griežtai daryti negalima.

Kaip pajudėti

Dyzelinių automobilių vairuotojai turėtų atsiminti, kad, iš ryto nuvalius apšarmojusius langus, negalima iš karto bandyti užvesti automobilio. Būtina pasukti raktelį per vieną poziciją – taip pašildysite uždegimo žvakes ir automobilis pavyks užvesti.

Tiesa, tai gali ir nepadėti. Kaunietė Rugilė, sekmadienio naktį spustelėjus šaltukui, į darbą atvyko be automobilio. Ji "Toyotos Yaris Verso" neužvedė 10 min., tad į pagalbą teko kviestis kaimynus. Pastarieji bandė užvesti su vadinamaisiais krokodilais – elektros gnybtais. Nepavykus ir šiam bandymui, automobilį pavyko užvesti tik tempiant pas meistrus. Pastarieji ne vieną valandą sugaišo bandydami išimti jau pridegusias uždegimo žvakes, kurios tiesiog neišsisuko.

Jų teigimu, akumuliatorius buvo išsikrovęs, tačiau nesugadintas. Daugiausia rūpesčių kyla tada, kai nepavyksta pridegusių žvakių išsukti – besukant jos nulūžta. Tada tenka ardyti dalį variklio. Tai kainuoja nemažus pinigus.

Draudimo bendrovės "PZU Lietuva" duomenimis, oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių padaugėja maždaug tris kartus.

"Per šalčius daugiausia problemų turi didžiųjų miestų gyventojai, kurie automobilius laiko ne garažuose ar požeminėse aikštelėse, o kiemuose ar gatvėse prie namų. Vairuotojai dažniau neužveda senesnių nei 10 metų, ypač – dyzelinu varomų automobilių. Radę užšalusius automobilius, dauguma vairuotojų prašo kaimynų ar draugų pagalbos, norėdami įkrauti savo akumuliatorių nuo kito automobilio akumuliatoriaus. Primename vairuotojams, kad ne visais atvejais tai yra saugu", – sako "PZU Lietuva" Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.

Sukelti maksimalią įtampą

"Melga" serviso darbuotojų teigimu, krauti akumuliatorių nuo kitos transporto priemonės akumuliatoriaus nerekomenduojama naujesnius nei 10 metų automobilius turintiems vairuotojams, nes dėl įkraunant atsirandančio stipraus įtampos šuolio gali sugesti automobilio elektronika.

Itin svarbu laikytis vienos taisyklės – prieš įjungiant elektros srovę, automobilio srovės "tiekėjo" savininkas turėtų įjungti visas šviesas ir šildymą, kurie maksimaliai padidintų įtampą, ir kraunant būtų kuo mažesnis jos svyravimas.

Jei automobilio akumuliatorius po nakties šalčių nerodo jokių gyvybės ženklų, tuomet geriausia kviesti techninę pagalbą, kuri saugiai nugabens automobilį iki remonto dirbtuvių. Jei akumuliatorius dar "gyvas", bet automobilis neužsiveda, prieš užvedant automobilį patariama trumpam įjungti šviesas.

Gudrybės norint užvesti

Specialistai atkreipia dėmesį, kad esant šaltiems orams būtina papildomai prižiūrėti automobilį, o jį užvedant padeda keletas praktinių gudrybių.

Vienas svarbiausių dalykų žiemą – kaitinamųjų žvakių kokybė, nes nuo jų priklauso, ar lengvai pavyks užvesti automobilį.

Kitas gyvybiškai automobiliui svarbus elementas – akumuliatorius. Tai jautriausia šalčiui automobilio dalis, ypač, jei jo eksploatavimo laikas eina į pabaigą. Jį reikėtų keisti kas trejus metus, o įsigyjant naują reikėtų nepagailėti pinigų. Geru prekės ženklu pažymėtas akumuliatorius bus brangesnis, tačiau garantuos kokybę.

Jis išeikvos mažiau energijos, jei kiekvieną kartą prieš pasukdami užvedimo raktelį įminsite sankabos pedalą.

Per šalčius nepatartina laikyti automobilio degalų bako apytuščio, nes jame kondensuojasi drėgmė. Be to, apypilnis bakas jums pravers, jei automobilis suges ir reikės laukti pagalbos – neteks sėdėti šaltame automobilyje. Gerokai daugiau degalų reikės, jei automobilis užklimps.

Žiemą netaupykite pirkdami pigesnius tepalus – geriau įsigyti kiek brangesnius sintetinius ar pusiau sintetinius mažo klampumo ir pakeisti degalų filtrą.

Būtina patikrinti variklio aušinimo skysčio kokybę, kad, staiga užklupus šalčiams, pasenęs skystis neužšaltų ir nesugadintų variklio. Specialiu, vandens nepraleidžiančiu skysčiu sutepkite automobilio spyneles ir durų gumos tarpines – tam tiks ir kiekvienoje parduotuvėje randamas "WD 40". Jis neleis spynelei užšalti.

Pataria turėti bagažinėje

Jei jau susirengėte į kelionę žiemą – nesvarbu, ar ji tolima, ar artima, automobilyje būtina turėti ne tik sulankstomą kareivišką kastuvėlį, bet ir šiltą antklodę. Kastuvėlį galima panaudoti ne tik prisikasti prie grunto po užklimpusio automobilio ratais, bet ir pasikirsti smulkesnių eglišakių.

Pastarųjų prireiks, jei kur nors gamtoje įklimpsite – jas pakišus po varančiaisiais ratais, automobilis nesunkiai išvažiuos.

Šilta antklodė apsaugos jus nuo šalčio, jei automobilis rimtai įklimps ir belaukiant pagalbos baigtųsi degalai. Be privalomų keltuvo ir vilkties, kurių dažnas vairuotojas nesivežioja, patartina turėti ir vandenį nepraleidžiančio skysčio.

Neatsiejamas žiemos atributas – padangų grandinės. Visada pravers ir peilis bei kaproninė virvė. Užklimpus sniege ir neturint grandinių, iš virvių galima nesunkiai susikonstruoti laikiną grandinių analogą – jas užnerti pro ratlankius ant varančiųjų ratų. Taip paprastas ratas gaus natūralų grybšnį, kuris labai padidina pravažumą.

Būdas išsikapstyti

Kaip pasakoja S.Januška, užklimpus pats pirmas ir vienintelis vaistas – linguoti automobilį pirmyn ir atgal.

"Užklimpus sniege niekada negalima leisti varantiesiems ratams prasisukti – taip kasitės tik gilyn. Reikia provėža po truputį judėti pirmyn ir atgal, kol automobilis įsiūbuojamas, kad ratas voluotų sniegą. Tas pats galioja ir užklimpus smėlyje – reikia, kad ratas judėtų lėtai", – patarė S.Januška.

Užklimpus reikia įjungti atbulinę pavarą, pavažiuoti tiek, kiek įmanoma. Taip visiems keturiems ratams susidarys sniego kalneliai. Toliau reikėtų vėl pajudėti iš lėto pirmyn ir šį veiksmą kartoti. Reikia apsidairyti, kur būtų galima išvažiuoti, – jei nepavyks į priekį, visada galima grįžti tomis pačiomis provėžomis, kuriomis atvažiuota.

Ralio lenktynininko teigimu, norint geriau išmokti valdyti savo automobilį žiemą, reikia susirasti nuošalią apšalusią aikštelę ir ten išbandyti, kaip jis slysta į vieną ar kitą pusę ir kaip sugebama atstatyti jį į tiesią padėtį.