Tačiau įvažiavus į kaimyninės Lenkijos kelius, situacija pasikeičia. Lemtinga priežastis – keliai ženklinami pasitelkiant taškinį horizontaliojo kelių ženklinimo linijų būdą. Lietuvoje šis ženklinimas vis dar nėra taikomas.

Remiantis ES kelių federacijos duomenimis, horizontalus ženklinimas sumažina eismo įvykių skaičių iki 60 proc. Tačiau tam turi būti pasitelkti efektyvūs ženklinimo būdai. Pagal 2018 m. statistiką Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta 22 proc. visų eismo įvykių. Tačiau žuvusiųjų skaičius pasiskirsto beveik tolygiai: tamsiuoju paros metu – 42 proc., šviesiuoju paros metu – 58 proc. 2018 metais ES vidurkis žuvusiųjų keliuose buvo 49 žuvę žmonės milijonui gyventojų. Lietuvoje – 61 žūtis milijonui gyventojų. Mažiausias rodiklis – Jungtinėje Karalystėje – 28.

Lyjant lietui ant baltų linijų susidaro vadinamoji vandens linija, po kuria pasislepia visas ženklinimas.

Lyjant lietui ant baltų linijų susidaro vadinamoji vandens linija, po kuria pasislepia visas ženklinimas. Tai apsunkina vairavimo sąlygas daugeliui vairuotojų, atsiranda didesnė eismo įvykių rizika.

Antrojo tipo struktūrinio ženklinimo sistema suprojektuota taip, kad lietaus vanduo nenusistovėtų ant linijos paviršiaus, o lengvai pasklistų į kelio pusę. Taip linijos yra kur kas aiškiau matomos vairuotojams, keliuose tampa saugiau.

Daugiataškės linijos gaminamos iš reguliariais intervalais pasiskirstančių termoplasto ar šaltojo plastiko taškų. Važiuojant tam tikru greičiu, šių taškų nesimato, jie sudaro ištisinės linijos vaizdą, dėl to neblaško vairuotojų. Dėl tarp taškų esančių tarpų, lyjant lietui vanduo lengvai nuteka, o tamsiuoju paros metu linijos paviršius bei ant jo esantys stiklo rutuliukai yra lengvai matomi.

Lietuvoje atspindžio reikalavimai nakties metu yra gerokai žemesni nei Vokietijoje: Lietuvoje atspindžio rodiklis naujam ženklinimui yra iki 200, Vokietijoje – 300, o Lenkijoje 250 mcd·m-2·lx-1.