Ledų pardavėja, vaikų darželio auklėtoja, troleibuso vairuotoja – vaikystės prisiminimuose šių profesijų atstovių paveikslai išimtinai moteriški. Vyras prie troleibuso vairo atrodo neįprastai. Statistiškai jų ir yra mažiau.

Linksmasis ketvertukas

Bendrovės "Autrolis" administracijos patalpose stoviniavo keturios moterys. Pasitempusios, pasipuošusios, tarsi išsirengusios į pasimatymą. "Darbas – tai šventė", – nusikvatojo visos keturios.

"Meluoja. Pareigybių nuostatuose aiškiai parašyta – atvykti į darbą tvarkingais drabužiais", – tikslina pristatyti pašnekovių atėjęs Keleivių vežimo tarnybos viršininkas Algirdas Širvinskas. "Tik su vyrais vasarą per karščius kariavome dėl aprangos, o moterims jokių priekaištų neturėjome", – dailiosios lyties atstoves gyrė troleibusų vairuotojas viršininkas.

Moterys kukliai paaiškino: jei gerbi keleivius, pasipuošti būtina. Ir ne tik troleibuso vairuotoja kelia sau užduotį atrodyti nepriekaištingai, išpuoštos ir vairuotojų kabinos. Tiesa, kartais jos kelia šypseną. Gėlytės, pūkuoti žaisliukai, nertos staltiesėlės ir kitos smulkmenos. "Uždraudė puošti kabinas, bet moterys yra moterys – vis tiek puošia aplinką", – pasiguodė ir kartu lyg protestą pareiškė 18 metų troleibuso vairuotojos stažą turinti Laima Kuzmienė.

"Troleibusas – visuomeninio transporto priemonė, todėl ir turi atrodyti kaip transporto priemonė, o ne gėlių kabina", – bandė įsiterpti A.Širvinskas, bet trumpam. "Čia moteriška liga. Darbo vieta turi būti graži ir tvarkinga, tada pačiai maloniau dirbti", – vieningai nukirto moterys.

"Tai seniau ir sakydavo: gražiai atrodo, vairą sukinėja ir dar pinigų gauna", – ilgus šviesius plaukus krestelėjo Rimanta Damaševičienė. Troleibusą ji vairuoja 25 metus.

Specifiniai reikalavimai

Pasidomėjus, kodėl moterys tarsi okupavo troleibusus, skubaus atsakymo nepasigirdo. Visos keturios ėmė žvalgytis tarpusavyje. "Man visada šis darbas atrodė ypatingas", – nedrąsiai ištarė mažiausią troleibuso vairuotojos patirtį turinti Ineta Burakovaitė.

"Viskas daug paprasčiau", – nutraukė filosofavimus viršininkas. – Anksčiau užteko tik troleibuso vairuotojų kursus baigti. Nereikėjo jokių kategorijų. Vos prieš dvejus metus įvedė naują tvarką, pagal kurią dabar jau reikia turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą."

Pagal naująją tvarką tik Ineta iš pašnekovių ketvertuko tapo troleibuso vairuotoja. R.Damašauskienė iki šio nevairuoja jokios kitos transporto priemonės. Kitos dvi pašnekovės B kategorijos vairuotojomis tapo visai neseniai.

Šiuo metu "Autrolyje" dirba 163 moterys ir 114 vyrų. "Tik pažiūrėjus atrodo, kad troleibusą vairuoti labai paprasta, bet realiai – visai kitaip", – Ineta prisimena, kaip sekėsi iš pradžių.

Vairuojant troleibusą turi žiūrėti į kelią, šviesoforą, mazgus, tinklą. Autobusas gali važiuoti visur kur nori, o čia tik ten, kur leidžia laidai.

Iešmas, kreivės, kai kur gali važiuoti vos 10 km/val. greičiu, spustelėti gali tik tiesiame kelyje. "Per spūstis turi žiūrėti, kad nesustotum ant kontaktinio tinklo izoliatoriaus, pažymėto S raide. Tada jau bėda, nepavažiuosi", – beria Ineta.

"Jei keleiviai nori važiuoti, išlipa ir pastumia troleibusą. Man taip yra nutikę", – kolegę pertraukia Rimanta. Paaiškėjo, jei troleibusas sustoja vietoje, kur kabo trikampis ženklas su S raide, jis pats negali pajudėti.

"Tik moterys viską ir gali matyti", – užtikrina tyliausia, bet ne menkiausią, o 23 metų troleibuso vairavimo patirtį turinti Vilija Januškevičienė.

Nuo ankstyvo ryto

Pirmas troleibusas iš parko išrieda 4.15 val. Kitas – po 3 min. ir taip miestas prisipildo troleibusų. Rytą keleiviai dažniausiai būna tie patys. "Kai kurie žiūri net ne į numerį, o į vairuotojo veidą ir įlipa", – susiklosčiusių tradicijų neslėpė moterys.

"Tačiau tai – ne monotonija. Kai tiek visko turi sužiūrėti vairuodamas, nuoboduliui laiko nelieka", – tvirtino Ineta. "Žinai kiekvieną kelio duobelę, mazgą, tinklą", – Inetai pritarė Laima.

"Senamiestyje prie žiedo daug žmonių, važiuodami rytais į darbą, turi perlipti iš 7 į 10-ąjį maršrutą ir atvirkščiai. Kadangi žinome, tai palaukiame, nenuvažiuojame. Žmonės įlipa laimingi, nes nereikia ilgai laukti kito troleibuso", – specifiką aiškino Rimanta.

Ryto monotoniją praskaidrina gera keleivių nuotaika, kai laiku spėja nuvažiuoti į darbą, o vakarais troleibuso keleiviai – jau visai kiti. "Studentai – tai nieko, pakvailioja, ir viskas, bet būna tokių piktybiškų iš barų, kavinių. Tenka ir pasibarti. Būna, kad keleivis sugalvoja parūkyti troleibuse. Keleiviai tyli, bijo. Ir man baisu, bet drausminu", – pasakoja Ineta.

Koks maksimalus greitis?

"Mieste mažai atkarpų, kur gali išvystyti greitį. Jis svyruoja nuo 20 iki 40 km/val. Stengiamės neviršyti leistino", – kaip mokinukė aiškina Laima.

Nepadėjo net prašymas, kad viršininkas paliktų mus vienas. Moterys ir toliau tvirtino neviršijančios leistino greičio.

"Mano vairuojamas troleibusas yra seno modelio 292. Išbandžiau štai čia, Ašigalio gatvėje", – svarstymus apie galimą troleibuso greitį nutraukė netikėtai užėjusi viena iš 163 troleibusų parke dirbančių moterų.

"Įsibėgėjo iki 63 km/val., daugiau nepajėgė", – dėstė raudonskruostė vairuotoja. "O ką, ankstyvą rytą keleivių nebuvo, policijos taip pat nebuvo, rizikavau tik savimi. Juk turiu žinoti, kokiu greičiu mano vairuojama transporto priemonė gali lėkti", – savo motyvus dėstė vairuotoja.

"O tai kaip?" – užsipulta kitų moterų nepasidavė vairuotoja. "Iš ryto varau, kiek tik širdis leidžia", – atrėžė ir patenkinta išėjo iš kabineto.

Dirba šeimomis

Troleibusų parke dirba 10 šeimų. Visos poros čia ir susipažino. "Labai gerai. Vaikus patogu auginti, – aiškino su sutuoktiniu "Autrolyje" dirbanti Vilija. – Vienas – rytinėje pamainoje, nuo 4 val. ryto, kitas – popietinėje, nuo 15 val."

"Laiko dviem užtenka naktį", – kvatojosi moterys, paklaustos apie malonias akimirkas.

Skaičiuoju. Kai vienas baigia darbą, būna beveik vidurnaktis, kitas po trijų valandų jau keliasi ir skuba į darbą.

"Prieš šventes labai malonu dirbti. Žmonės ir pasisveikina, ir atsisveikina, ir padėkoja. Kitas, žiūrėk, ranka mostelėja", – vienbalsiai tvirtino troleibuso vairuotojos.

"Niekas nemato, kaip kartais atrodo Ašigalio gatvė, kur įsikūręs Troleibusų parkas, ankstų žiemos rytą. Kartais važiuoji kaip per tunelį. Medžių šakos apšarmoja ir tarsi susipina danguje", – pasitaikančiomis romantiškomis akimirkomis darbe džiaugėsi moterys.