„Visi nori vairuoti BMW. Bent jau toks įspūdis susidaro. Pažvelgus į Lietuvos rinką, matome, kad pagal naudotų automobilių sandorių skaičių pirmauja „Volkswagen“, tačiau ant kulnų lipa BMW. Nors ekonominės klasės automobilį mes lyginame su premium segmentu, bet visiems, pasirodo, norisi sėsti prie BMW vairo“, – šyptelėjo pašnekovas.

„Subaru Outback“ taip pat atsidūrė penketuke, nors ir nelabai garbingame. Ekspertas spėjo, kad taip nutiko dėl to, kad šio modelio automobiliai yra itin gerai perkami iš JAV aukcionų. Todėl gali būti, kad tokius automobilius parsiplukdę nesąžiningi perpardavėjai, tiesiog mato kaip galimybę papildomai padidinti savo pelno maržą. Kitaip tariant, už kelių šimtų eurų vertės ridos suklastojimo procesą galima labai reikšmingai padidinti automobilio vertę.

„Analizavome apie pusę milijono tikrintų automobilių – kaip atrodė jų kainos prieš ridos klastojimą ir po. Nustatėme, kad automobilio vertė gali pasikeisti, kai rida sumažinama. Matėme ir tokių atvejų, kai buvo maždaug šešiais tūkstančiais eurų padidinta automobilio vertė, tada, kai rida sumažinama“, – pasakojo M. Buzelis.

Jei valstybės tarpusavyje keistųsi duomenimis, tai tas tikrai padėtų ir sumažintų nusikaltimo mastą.

Pasak jo, ridos klastojimo problema Lietuvoje yra įsišaknijusi, todėl išnykti galėtų tik per labai daug metų. „Jei valstybės tarpusavyje keistųsi duomenimis, tai tas tikrai padėtų ir sumažintų nusikaltimo mastą. Nėra įvykusio normalaus precedento, kai žmogus, suklastojęs ridą, atsidurtų nelaisvėje. Netgi, taip sakoma, kad ridos klastojimas yra nematomas nusikaltimas. Labai sunku išsiaiškinti, kas atsuko. Pirkėjams yra ne taip svarbu aiškintis, kas atsuko, ar eiti prie to, – reikėtų tiesiog vengti tokio automobilio“, – patarė ekspertas.

Jo teigimu, jei rekordiškai – 820 tūkst. km, nuvažiavusio automobilio rida bus atsukta iki 200 tūkst. km, tai pirkėjas, nusipirkęs tokį automobilį, bus visiškai pametęs vadinamąjį aptarnavimo grafiką, ir tik laiko klausimas, kada automobilis ims byrėti bei pavirs visiška finansine katastrofa.

„Apie 16 proc. visų automobilių, tikrinamų internete pagal VIN kodą, yra suklastota rida. Jų gali būti kur kas daugiau. Problema yra tarptautiniai sandoriai, kai vienoje šalyje nuperkamas automobilis, keliauja į kitą valstybę. Tuo metu ir vyksta ridos klastojimas. Kitu atveju, ridos klastojimą būtų pernelyg lengva išaiškinti, nes kas dvejus metus reikia pereiti techninę apžiūrą ir jei pasimatytų, kad rida buvo sumažėjusi, – viskas aišku“, – pabrėžė M. Buzelis.

Prancūzijoje už ridos klastojimą baudžiama 37 tūkst. eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimu. „Ten, mano žiniomis, yra įvykę tokių precedentų, kai žmonės pateko už grotų už tai, kad atsuko ridą. Pas mus, Lietuvoje, ta problema nėra labai didelis prioritetas. Tai pareikalaus labai daug laiko, kol su tuo susitvarkysime“, – spėjo pašnekovas.