Karo aidai

„Savotiški metai. Nesakyčiau, kad labai blogi, bet ir toli gražu ne patys lengviausi“,  – kalbėjo Valentinas Naujanis.

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas“ vadovas šiemet pastebėjo ir ilgamečių tendencijų, ir naujų vėjų. Jei prieš metus kitus naudotų automobilių verslas daugiausia diskutavo apie savininko deklaravimo kodo (SDK) atsiradimą, stringančias tiekimo grandines ir politikų atkakliai stumtą taršos mokestį, šiemet pokalbių temos gerokai pasikeitė.

Lūkesčiai: V. Naujanis įsitikinęs, kad verslas prisitaikys prie keliamų vis naujų reikalavimų, tačiau ir šie turėtų būti logiški. / E. Ovčarenkos/BNS nuotr.

Nors 2022-aisiais prekeiviams ir pirkėjams optimizmo įkvėpė panaikinti koronaviruso apribojimai, daug ką aukštyn kojomis apvertė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Pirmaisiais karo mėnesiais ukrainiečių nelaimei neabejingi lietuviai masiškai organizavo transporto pirkimo ir gabenimo į karo apimtą šalį akcijas. Fronto reikmėms buvo superkami ar dovanojami visureigiai, didesnio pravažumo, specialiosioms tarnyboms tinkami ratuočiai.

Visi stengiasi sandorius užbaigti iki didžiųjų metų švenčių, nes vėliau ateina tam tikras štilis, kuris tęsiasi iki pavasario.

Nesnaudė ir patys ukrainiečiai. Pavasarį buvo palengvinta automobilių iš Europos registracija Ukrainoje ir pristabdyta prievolė mokėti muitus. Suprasdami, kad lengvatos yra laikinos, ukrainiečiai iškart puolė pirkti naudotų automobilių kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ypač intensyvus buvo birželis, kai automobiliai buvo kone šluojami beveik nesidairant į ridą, nesikabinėjant dėl smulkesnių techninių trūkumų.

Situacija stabilizavosi

Per tris mėnesius, kai negaliojo muitai, į Ukrainą iš aplinkinių valstybių buvo įvežta per 200 tūkst. automobilių. Nemaža dalis jų iškeliavo iš Lietuvos.

Kauno turguje ukrainiečiai graibstė vidutinės vertės, apie 4–5 tūkst. eurų, ir žemesnės kainos automobilius, tačiau į pačius pigiausius pernelyg nesidairė, nes tai neapsimokėjo ekonomiškai. Ažiotažo būta tokio didelio, kad vietoj parduotų automobilių prekeiviai nespėdavo iš Vakarų Europos atsigabenti naujų.

Vėliau, liepą, atšaukus lengvatas, ukrainiečiams automobilių įvežimo kaina su mokesčiais išaugo keliais šimtais ar net tūkstančiais eurų, o kai kurių modelių – kone dvigubai.

„Pavasarį ir vasaros pradžioje turguje visų nuotaikos buvo tikrai geros, nes čia prekyba buvo pastebimai išaugusi. Tokio sujudimo jau buvome išsiilgę. Apsipirkti atvažiuodavo ne tik vyrai, bet ir nemažai moterų. Visi aiškiai žinojo, kokio segmento automobiliai paklausūs Ukrainoje, ir juos pirko beveik nesiderėdami. Vėliau palaipsniui viskas grįžo į įprastines vėžes“,  – pasakojo V. Naujanis.

Pasak jo, ukrainiečiai iki šiol yra vieni laukiamiausių pirkėjų, bet jų vizitai jau tik pavieniai. Tiesa, turgaus pardavėjai tikisi, kad kitąmet Ukrainoje vėl bus priimtos mokestinės lengvatos.

Geografija: pastaruoju metu į turgų užsuka kaimynų iš Latvijos ir Lenkijos, tačiau automobilių dairosi ir kirgizai, ir tadžikai. / E. Ovčarenkos/BNS nuotr.

Užsuka ne tik kaimynai

Pastaraisiais mėnesiai Kauno turguje apsilanko svečių iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos. Pasitaiko vienas kitas estas ar baltarusis. Baltarusijos pirkėjai išsiskiria tuo, kad automobilius dažnai perka senjorams ar karo veteranams.

„Turbūt atsirado teisinių išimčių, leidžiančių įvežant mokėti mažesnius mokesčius, jei automobilis perkamas veteranams. Tačiau neaišku, ar tie automobiliai lieka Baltarusijoje. Žinant, kad jie dažnai brangesni, nei renkasi lietuviai, tikėtina, kad transportas iškeliauja į Rusiją“,  – svarstė pašnekovas.

Kauno turgaus nepamiršo ir svečiai iš Vidurinės Azijos. Tadžikai, kirgizai renkasi transportą, kurį autovežiais gabenasi į tėvynę. Visi jie stengiasi sandorius užbaigti iki didžiųjų metų švenčių, nes vėliau ateina tam tikras štilis, kuris tęsiasi iki pavasario.

Prie reikalavimų prisitaikė

Nei svečių, nei vietinių pirkėjų pernelyg nestabdo mūsų šalyje įvesti finansinių operacijų grynaisiais pinigais apribojimai. Nuo lapkričio 1 d. grynaisiais galima mokėti iki 5 tūkst. eurų.

Nei svečių, nei vietinių pirkėjų pernelyg nestabdo mūsų šalyje įvesti finansinių operacijų grynaisiais pinigais apribojimai.

V. Naujanio pastebėjimu, didžioji dalis turguje parduodamų automobilių kainuoja iki 5 tūkst. eurų, todėl tokiems sandoriams ribojimas įtakos neturėjo. Norintys įsigyti automobilių už didesnę sumą randa kitokių išeičių. Juolab kad už vieną automobilį mokėti grynaisiais, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, negalima, bet niekas nedraudžia nupirkti dviejų po 5 tūkst.

Daugiausia sunkumų kyla skubantiems pirkėjams dėl gaištamo papildomo laiko. Ypač ši problema aktuali savaitgaliais, kai bankinių įstaigų darbo laikas yra ribotas. Taip pat atsiskaityti tampa sudėtingiau, jei sandorio dalyvių bankai yra skirtingi.

„Kita vertus, kai kuriems pardavėjams net tapo lengviau dirbti, nes jie už Europoje perkamus automobilius dažniausiai turi atlikti bankinius pavedimus. Anksčiau jiems tekdavo patiems įnešti grynuosius į banko sąskaitą. Neretai jie turėdavo atlikti papildomų procedūrų, atsakinėti į banko specialistų klausimus, iš kur gauti tie pinigai. Dabar to daryti nebereikia“, – dėstė V. Naujanis.