Kelių policijai ukrainietiškus radarus "Barjer" pakeitus į modernius lazerinius ar impulsinius greičio matavimo prietaisus nutilo ginčai su vairuotojais dėl "ne tokio" greičio. Ar kartas iš tiesų baigėsi?

Antiradarai – retenybė

Policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius teigė, kad ši tema dabar aktuali nebent vienu aspektu – automobilininkai, mokantys pinigus už radarų detektorius ir antiradarus, yra mulkinami.

"Lietuvoje pardavinėti tokius prietaisus galima visiškai legaliai, tačiau naudoti – ne. Nepaisantiems šio reikalavimo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato 100 litų baudą ir prietaisų konfiskaciją. Tačiau policijos naudojama greičio matavimo įranga šiandien tokia įvairi ir moderni, kad viršijantys greitį ir patenkantys į patrulių akiratį beveik neturi jokių galimybių išvengti baudos. Teigiantys priešingai ir siūlantys "vakcinas nuo radarų" yra paprasčiausi sukčiai", – tikino G.Aliksandravičius.

Tai patvirtino ir Kauno eismo priežiūros valdybos vadovas Alfonsas Tarasevičius. Jo teigimu, į budėjimą greitkelyje išsiruošę policininkai, patruliuojantys automobiliais be skiriamųjų ženklų, per valandą sustabdomus greičio ribojimų nepaisančius vairuotojus skaičiuoja dešimtimis.

"Antai šiandien (pokalbis vyko švenčių išvakarėse – red. past.) vienas mūsų vyrų ekipažas prie Žiežmarių per dvi valandas užfiksavo net 80 pažeidėjų. Dalis jų lėkė greta gyvenvietės 130–150 km/val. greičiu, nors ten reikalaujama neviršyti 70 km/val. Akivaizdu, kad jei vairuotojai ir naudoja kokius nors radarų detektorius, prieš naujausius greičio matuoklius jie visiškai bejėgiai", – dėstė A.Tarasevičius.

Klausiamas, kaip dažnai policininkai konfiskuoja tokią techniką iš automobilininkų, Kauno eismo priežiūros tarnybos vadovas tikino, kad tokie atvejai itin reti.

"Anksčiau tokie trofėjai buvo patrulių kasdienybė, o dabar – išimtiniai atvejai. Nesakau, kad vairuotojai atsisakė radarų detektorių ar antiradarų. Tikėtina, kad dalis jų dar naudoja tokią techniką, tačiau nebelaiko padėję ant prietaisų skydelio, o montuoja į automobilio vidų taip, kad juos aptikti įmanoma tik mašiną ardant. Tokioms procedūroms pareigūnai ryžtasi labai retai net įtardami, kad automobilininkas baudos dėl greičio viršijimo išvengė tik naudodamas elektronines priemones. Šiais metais dar neteko matyti nė vieno konfiskuoto radarų detektoriaus", – pripažino A.Tarasevičius.

Pasirinkimas milžiniškas

Nepaisant tokių pareigūnų pastabų, internete knibžda skelbimų, siūlančių įsigyti pačių įvairiausių "priešnuodžių", esą padedančių išvengti baudų už greičio viršijimą. Populiariausių prekės ženklais "Cobra" ir "Whistler" papuoštų radarų detektorių kainos prasideda maždaug nuo 200–250 litų, tačiau galima aptikti pasiūlymų įsigyti stacionariai montuojamų detektorių, parduodamų daugiau nei už 2000 litų.

Paskambinus vienu iš daugybės nurodytų telefonų, išgirsti kitokių, nei skelbia kelių policijos vadovai, tiesų pavyko tik ilgokai įkalbinėjus pašnekovą ir garantavus jam anonimiškumą.

"Mūsų įmonė prieš kurį laiką atsisakė prekybos radarų detektoriais ir antiradarais, nes policija pradėjo labai spausti. Dabartinėje mūsų firmos interneto svetainėje nebėra jokios informacijos apie šiuos dalykus. Jei naudojant paieškos sistemas pavyksta rasti senų nuorodų ir kokių nors ištraukų, tai reiškia tik tai, kad mus "užtrumpinti" siekę pareigūnai ne iki galo atliko savo darbą. Kita vertus, apie galimybes kai kuriais atvejais išvengti baudų už greičio viršijimą naudojant tam tikrą techniką ar pasyvias priemones rašėme teisybę", – prisipažino pašnekovas.

"Ratus" pakonsultuoti sutikęs elektronikos specialistais teigė, kad patys išbandę įvairius Lietuvos rinkoje siūlomus radarų detektorius atrado nemažai trūkumų.

"Beveik visi detektoriai klaidingai reaguoja į radijo bangas, kuriomis dirba daugybė elektronikos prietaisų mieste. Pirmiausia tai liečia K bangos dažnį, kurį skleidžia automatinių parduotuvių durų sistemos ir daugybė panašios technikos. Todėl radarų detektoriai, turintys neefektyvius gamyklinius filtrus, mieste beveik nuolat signalizuoja, nors greičio niekas niekur nematuoja. Paprastai viskas baigiasi tuo, kad neapsikentę triukšmo vairuotojai detektorius tiesiog išjungia. Tačiau galima sumontuoti specialius filtrus ir melagingų detektoriaus signalų skaičių sumažinti maždaug 80 proc.", – teigė pašnekovas.

Lazeriai – ne visagaliai

Klausiamas, ar policijai įsigijus lazerinių greičio matavimo prietaisų, pareigūnai nokautavo visus paskraidyti automobiliais mėgstančius gudragalvius, mūsų konsultantas atsakė neigiamai.

"Naujo tipo lazerinis radaras "Traffi Patrool" leidžia matuoti artėjančio ar tolstančio automobilio greitį maždaug už 700 m. Tačiau apsisaugoti nuo šios priemonės galima – juk uždengus nuotolinį pultelį taip pat nepavyks įjungti ar išjungti televizoriaus. Kadangi policijos pareigūnai privalo nukreipti radaro spindulį į transporto priemonės registracijos numerį (nusitaikant į kitus automobilio taškus parodymai bus iškreipti), pakanka šį plotą padengti specialia danga, stabdančia tam tikro spektro bangas. Dėl jos radaras gauna klaidingą signalą – pareigūno prietaisas rodo užrašą "error 12", kuris reiškia, kad dėl nelygios kelio dangos nustatyti automobilio greičio neįmanoma. Ši priemonė yra dešimt kartų pigesnė už antiradarus ir negenda, nes neturi jokių elektroninių dalių. Šios medžiagos efektyvumas 98 proc. Tiesa, tokia plėvelė turėtų būti tik priedas prie lazerinio radaro detektoriaus, kad išvengęs pirmo pareigūnų "šūvio" vairuotojas spėtų pristabdyti", – dėstė elektronikos žinovas.

Be to, rinkoje galima rasti įvairių plėvelių ir gelių, kurie iškraipo pažeidėjo automobilio valstybinio numerio vaizdą. Teigiama, kad yra ir vadinamųjų aktyvių elektroninių prietaisų, kurie maždaug septynias sekundes trukdo lazeriniam radarui fiksuoti mašinos greitį – per tiek laiko vairuotojas turi galimybę sulėtinti mašiną iki leistino greičio.

Pasislėpti sunku

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad net ir pačios moderniausios gynybinės priemonės 100 proc. neapsaugo nuo policijos sankcijų pažeidus Kelių eismo taisykles (KET).

"Nors radaro detektorius yra tik imtuvas, tam tikrą techniką turintys pareigūnai gali jį aptikti net tada, kai vairuotojas tvarkingai važiuoja neviršydamas greičio. Teko susidurti su tokiu atveju Estijoje, kai tenykštė policija sustabdo tvarkingai važiuojantį žmogų ir pasiūlo pasirinkti: gražiuoju atiduoti radarų detektorių ar stebėti, kaip bus ardoma mašina ir ieškoma paslėpto daikto", – pasakojo tokį nuotykį netoli Pernu patyręs verslininkas.

Tiesa, yra šalių, kuriose naudoti radarų detektorius niekas nedraudžia. Pavyzdžiui, Rusijoje tokį prietaisą galima montuoti nors ir ant priekinio stiklo. Tačiau tikėtis, kad tai padės išvengti baudų už viršytą greitį, ir ten nerealu.

"Problema ta, kad naujausi radarai mašinos greitį pamatuoja itin greitai ir perspėjimo signalą gavęs vairuotojas vis tiek nespėja nieko padaryti. Per 0,3 sekundės žmogus spėja tik pagalvoti, kad reikia stabdyti, tačiau tuomet nuspaudus stabdžio pedalą, padėties nebepakeisi. Juo labiau kad matuoti greitį pareigūnai gali ne tik stovėdami ir laukdami artėjančios ar tolstančios mašinos, bet ir patys judėdami keliu. Tai galioja visiems moderniems radijo bangomis impulsiniu režimu greitį matuojantiems prietaisams – "Berkut" Lietuvoje ar "Stalker" Latvijoje", – pripažino "Ratus" konsultavęs elektronikas.

Ir stacionarūs greičio matavimo prietaisai veikia tokiu pačiu principu, todėl radaro detektorių turintis vairuotojas perspėjimą apie nepaperkamą elektroninį kontrolierių greičiausiai gaus tuo pat metu, kai suveiks pažeidimą fiksuojanti vaizdo kamera.

Kompromisai su sąžine

Šia tema diskutavę verslininkai ir pareigūnai vienbalsiai pripažino, kad siūlymas įsigyti elektronikos prietaisų, leidžiančių išvengti bausmės už grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančius KET pažeidimus, iš esmės yra ydingas.

"Radarų detektoriai iš esmės yra paprasti radijo imtuvai, kuriuos gamina net kai kurie žaislų fabrikai. Visai kas kita yra antiradarai, kurie trukdo pareigūnams dirbti savo darbą. Neatsitiktinai šie prietaisai gaminami gilaus pogrindžio sąlygomis ir yra draudžiami visame pasaulyje. Tačiau nepaisant to, rinkoje yra tokių prietaisų paklausa, todėl yra ir pasiūla", – teigė vienas "Ratų" pašnekovas.

Nenorintiems daryti kompromisų su sąžine netgi kelių policijos pareigūnai pataria geriau įsigyti naujausią navigacijos sistemą, kur būna įvesta informacija tiek apie juodąsias dėmes (avaringiausius kelių ruožus), tiek apie stacionarių greičio matuoklių vietas.

Greičio problemos ir jų sprendimas

Dėl viršijamo greičio kasmet šalyje įvyksta apie 1,2 tūkst. eismo įvykių, žūsta apie 300 žmonių, apie 2500 sužeidžiama. Užsienio patirtis rodo, kad įdiegus greičio matuoklius tokių įvykių sumažėja iki 50 proc. Didžiojoje Britanijoje jų sumažėjo 40 proc., Švedijoje mirtingumas keliuose įrengus radarus sumažėjo 50 proc., sunkių sužeidimų avarijose skaičius – 25 proc.

Lietuvoje jau įsibėgėjo projektas, per kurį ketinama įrengti 150 modernių greičio matuoklių – 139 stacionarius ir 11 mobilių.

Greičio matuokliuose bus iš karto įdiegta automobilio numerio atpažinimo funkcija, o bendras transporto priemonės vaizdas ir valstybinio numerio ženklas ateityje bus automatiškai įtraukiami į pažeidimo bylą.

Greičio matuoklio sandara

Radaras, fiksuojantis greitį, pažeidėją fotografuojantis įrenginys (su blykste), apsauginė dėžė, sudaranti radarui ir kitai įrangai tinkamas klimato sąlygas. Kad prietaisai tiksliai veiktų ir šaltą žiemą, dėžės vidus šildomas, o karštą vasarą – vėdinamas.

Greičio matuoklių evoliucija

Kelių policijos naudojamų greičio matavimo prietaisų ypatumai

X banga: 10,5–10,55 GHz

X bangą lengviausia aptikti. Atsižvelgiant į teritoriją, temperatūrą ir drėgmę, X bangų radarai gali būti aptikti net už 2–5 km atstumo, o pareigūnai automobilio greitį gali matuoti esant ne toliau kaip už 300 m. Šiuo dažniu dirba greičio matuokliai "Barjer". Techniškai tai daug trūkumų turintys radarai, todėl policija juos naudoja vis rečiau, tačiau jų dar gali pasitaikyti, ypač vietovėse, esančiose atokiau nuo didžiųjų miestų.

K banga: 24,05–24,25 GHz

Būtent K bangos dažniu dirba greičio matuokliai "Berkut". Kadangi tai impulsiniai radarai, jie gali būti naudojami tiek stovint, tiek judant. Atsižvelgiant į teritoriją (posūkis, kalnas...), radarų detektoriai K banga dirbančius radarus gali aptikti 1–3 km atstumu, jei tuo metu matuojamas kurio nors kito automobilio greitis. K bangos dažniais taip pat veikia stacionarūs greičio matuokliai Lietuvoje.

Beje, K bangos dažniu taip pat dirba automatinės parduotuvių durys ir kita technika, todėl radarų detektoriai mieste dažnai siunčia klaidingus perspėjimus.

Ka banga: 33,4–36,0 GHz

Kadangi Ka banga veikia plačiu dažnių diapazonu, iš visų bangų ją aptikti sunkiausia. Iš pradžių policijos greičio matuokliai veikė 34,2–35,2 GHz diapazonu (angl. – Ka Wide band), vėliau atsirado radarų, veikiančių 33,4–36,0 GHz dažnių diapazonu (angl. – Ka Super Wide band). Greičio matavimo prietaisai, tarp jų ir stacionarūs, veikia Ka bangų dažniu (angl. – Ka Narrow band), taigi detektoriui reikia laiko nuskenuoti visą platų diapazoną, todėl dauguma detektorių apie paplitusius stacionarius greičio matuoklius praneša likus vos keliasdešimčiai metrų.

Ku banga: 13,45 GHz

Šis Europoje plintantis dažnis jau naudojamas keliose valstybėse. Lietuvoje kol kas radarų, veikiančių šiuo dažniu, nėra.

Lazeris: 904nm

Lazerinis greičio matuoklis skleidžia siaurą spindulį. Jei atstumas tarp radaro ir automobilio yra 300 m, lazerio spindulio skersmuo yra maždaug ~1,2 m pločio. Lazerio spindulys turi atsispindėti nuo plokščio jūsų automobilio paviršiaus ir grįžti atgal. Šis veiksmas įvyksta labai greitai (iki 1 sekundės), todėl neretai net ir gavus pranešimą iš detektoriaus, jūsų greitis jau būna pamatuotas.