Nuo sausio vairuojantys senjorai sveikatą turės tikrintis dažniau: nuo 56-erių iki 69-erių – kas 5-erius metus, nuo 70-ies iki 79-erių – kas 2-ejus metus, 80-mečiai ir vyresni – kas metus. Laiku to nepadariusiems vairuotojo pažymėjimas nustos galioti.

„Sieti konkrečiai tik su vairuotojų amžiumi saugumo keliuose klausimo tikrai negalima“, – įsitikinusi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

„Imant vieną vienintelį kriterijų – amžių, pagal tai padalinti gyventojus į grupes, na, tai visiškai neteisinga. Pagalvokime, negi tikrai jau taip skiriasi sveikatos būklė nuo 55-erių metų iki 56-erių. Manau, tai tiesioginis diskriminavimas“, – jai antrina ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Algirdas Stončaitis.

Lygių galimybių kontrolierė Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo sveikatos patikras sieti ne tik su amžiumi, bet ir su kitais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar ligomis. Ministerija sako siūlymus apsvarsčiusi, tačiau nuomonės dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo periodiškumo nepakeitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vis tik buvo prieita nuomonės, kad periodinis sveikatos tikrinimas būtų reikalingas, nes tai yra efektyviausia priemonė, padedanti užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų fizinės ir psichinės sveikatos tinkamumo normų“, – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė.

Ekspertai mano, kad vairuotojai turėtų būti informuoti apie artėjančią sveikatos patikrą, tačiau tiek ministerija, tiek „Regitra“ teigia, kad tokių galimybių jie kol kas neturi. Informavimo sistema esą galėtų pradėti veikti tik maždaug po penkerių metų.

„Įvertinsime galimybes informuoti apie pažymų galiojimą, tačiau kol kas jos yra šiek tiek ribotos, kadangi ne visi asmenys atnaujina savo duomenis e. sveikatoje ir nelabai aišku, kur reikėtų tą pranešimą siųsti“, – teigė K. Jokimaitė.

Kodėl negalima išsiųsti priminimo asmenims irgi tuo pačiu elektroniniu būdu pagal turimus kontaktus, man sunku suprasti.

„Vairuotojų registras yra irgi elektroniniu būdu. Kodėl negalima išsiųsti priminimo asmenims irgi tuo pačiu elektroniniu būdu pagal turimus kontaktus, man sunku suprasti. Aš labai abejočiau, ar tikrai yra galimybė tik po penkerių metų tai užtikrinti“, – svarstė Lygių teisių kontrolierė B. Sabatauskaitė.

„Tai kokią mes situaciją turėsime? Važiuos žmogus, kuris netgi nežinos, kad jam sustabdytas galiojimas. O jei bus autoįvykis kažkoks? Kiek bus teisinių pasekmių?“ – į situaciją kritiškai sureagavo A. Stončaitis.

Tiesa, ministerija jau svarsto dabar nustatytus terminus šiek tiek ilginti. Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat prašys Vyriausybės, kad ši nustatytą reguliavimą peržiūrėtų dar kartą.

„Planuojama, kad asmenų iki 65-erių metų sveikata būtų tikrinama kas dešimt metų, buvo iki 55-erių. Nuo 66-erių iki 79-erių būtų tikrinama kas penkerius metus, o nuo 80-ies metų – kas dvejus metus“, – apie galimus reikalavimo pakeitimus pasakojo K. Jokimaitė.

Lygių galimybių kontrolierė įsitikinusi, kad valstybė bent iš dalies turėtų apmokėti senjorų sveikatos tikrinimasi. „Tai yra susiję su tam tikra truputį padidėjusia finansine našta konkrečiai siejant su amžiumi. Reikėtų valstybei pagalvoti kažkokį kompensacinį mechanizmą“, – svarstė ji.

„Paimkime techninę apžiūrą automobilio – ji ir kainuoja brangiau, ir atliekama dažniau, bet dėl to problemų nekyla“, – prieštaravo K. Jokimaitė.

„Aš labai abejoju, ar valstybė turėtų finansuoti, nes kiekvienas žmogus laisvai apsisprendžia turėti teises ar neturėti“, – savo nuomonę išsakė ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė.

Ministerija sako, kad periodinio sveikatos tikrinimosi tvarka galioja jau nuo 2008-ųjų, tačiau ji nebuvo kontroliuojama.