Dvi medalio pusės

Dabar sukurtos automatinės vairavimo technologijos jau padeda išvengti susidūrimų ir mirčių keliuose. Elektroninė stabilumo kontrolė yra standartinė įranga daugumoje Europoje parduodamų naujų automobilių. Kasdienybe jau tampa ir tokios sistemos kaip automatinis avarinis stabdymas, greičio ir važiavimo viena eismo juosta palaikymo kontrolė. Pasak Europos transporto saugumo tarybos, visos šios automatinės sistemos padeda išvengti galimai žmogaus padaromų klaidų, tačiau kartu teigiama, kad visuomenė stovi ant dar didesnės vairavimo revoliucijos slenksčio.

"Visiškai autonominiai automobiliai gali jau greitai pakeisti pasaulio veidą – gali pasikeisti viešojo transporto suvokimas, kitaip vystysis miestai, taip pat autonominių automobilių įsigalėjimas gali pakeisti ir ekonomiką. Patys save vairuojantys automobiliai gali padidinti ir individualių automobilių savininkų skaičių", – teigiama tarybos ataskaitoje.

Eismo saugumo ekspertai pabrėžia, kad naujosios technologijos padės išvengti rizikingų ir mirtinų situacijų, tačiau kartu gali sukelti ir naujų. "Nepaisant spartaus technologijų vystymosi, lieka aibė neatsakytų klausimų, kaip viename eismo sraute turėtų dalyvauti autonomiški ir neautonomiški automobiliai", – eismo saugumo klausimus kelia JAV mokslininkų grupė.

Atkreipiamas dėmesys ir į kitus eismo dalyvius. Dviratininkai ir pėstieji keliuose nesielgs kaip automatai. Taigi kyla klausimas, kaip pasikeis jų saugumas keliuose, kai nebebus galimybės užmegzti akių kontakto su vairuotoju? Gamintojams taip pat keliami klausimai, susiję su tokių transporto priemonių programinės įrangos atnaujinimais, kurie gali būti atliekami net automobiliui važiuojant, ir jų įtaka kelionės saugumui.

Keisis vairavimas

Remiantis visuotinai pripažintu apibrėžimu, automatizuoti (autonominiai) automobiliai yra tie, kuriuose įdiegtos sistemos, padedančios išvengti kritinės situacijos be vairuotojo įsikišimo. Autonominiai automobiliai gali naudoti įvairius juose įrengtus daviklius, GPS signalus ir telekomunikacijos priemones, kad spėtų tinkamai ir laiku sureaguoti į susidariusią kritinę situaciją. Žodis "autonomiškas" taip pat leidžia manyti, kad automobilis, pasikliaudamas tomis automatinėmis sistemomis, kurios yra jame įdiegtos, pats savarankiškai galės dalyvauti eisme, o tam vairuotojas nebus reikalingas.

Manoma, kad jau 2020 m. uždarose miestų teritorijose bus pradėti eksploatuoti pirmieji automobiliai, o pirmieji visiškai autonominiai automobiliai, kurie dalyvaus viešajame eisme, gali pasirodyti jau 2030 m. Švedija planuoja, kad Geteborge 2017 m. bus pradėta naudoti 100 visiškai autonominių automobilių, Suomijoje taip pat uždarose teritorijose atliekami tokių automobilių bandymai.

Kol kas vienintelis serijinis masinės prekybos automobilis, kuris turi, ko gero, labiausiai ištobulintą autonominio vairavimo funkciją – "Tesla Model S". Šio automobilio autonominio vairavimo funkcija veikia padedama kamerų, radarų ir ultragarso daviklių, taip pat apdorodama kompiuterio duomenis. Automobilis pats sugeba važiuoti greitkeliu, neišklysdamas iš eismo juostos, tačiau jam dar būtina vairuotojo priežiūra.

Automobiliai, kuriems nereikės vairuotojų, gali priversti permąstyti ir patį vairavimą bei pakeisti mobilumo kultūrą. JAV mokslininkai tvirtina, kad autonominių automobilių atsiradimas gali iki 75 proc. padidinti individualių automobilių naudojimą.

Atsakymų dar trūksta

Keliuose atsirandant vis daugiau savavaldžių transporto priemonių, iškyla būtinybė keisti ir galiojančius teisės aktus. Visos Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, yra pasirašiusios 1968-ųjų Vienos konvenciją, kurioje teigiama, kad vairuotojas yra atsakingas už transporto priemonės kontrolę ir jos elgesį kelyje. Šį visuotinai pripažintą principą dabar planuojama keisti tokia formuluote: "Automobilis gali važiuoti pats tol, kol jo valdymą bet kada gali perimti pats vairuotojas, o autonominio vairavimo sistema gali būti išjungta bet kuriuo metu."

Dar vienas dalykas, neduodantis ramybės eismo saugumo specialistams – naujų vairuotojų rengimas. Vairuotojas turės sugebėti valdyti tiek visiškai autonominį, tiek pusiau autonominį automobilį. Eismo įvykių patirtos žalos kompensavimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat turės būti peržiūrėti.

Kalbant apie žalą eismo įvykių metu, tikimasi, kad autonominio vairavimo funkciją turintys automobiliai padės išvengti žmogiškųjų klaidų ir gerokai sumažės avarijų sankryžose, tiesiose kelio atkarpose, kai vairuotojai nesuvaldo automobilių, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ar susiduria su stovinčia kliūtimi. Autonominio vairavimo funkcija turėtų iš eismo įvykių statistikos išbraukti eismo įvykius, kurie kyla dėl pavargusių vairuotojų.

Mokslininkai vis dar ieško atsakymo, kokia turėtų būti eismo tvarka, kai automatinį automobilio valdymą perims pats vairuotojas, arba kaip eisme dalyvaus visiškai autonomiški ir neautonomiški automobiliai.

Kyla net ir etinių klausimų. Pavyzdžiui, kokį susidūrimą rinksis automatinio vairavimo sistema, jeigu grės avarinis kontaktas su automobiliu, pėsčiuoju ar dviratininku. Atrodo, kad technologijos vystosi labai greitai, tačiau jų integravimas į mūsų kasdienybę yra daug sudėtingesnis procesas.