Kiekvieną rytą ir vakarą didelei daliai vairuotojų sostinėje tenka praleisti laiką spūstyse.

„Turėtų atrodyti taip, kaip e-tolingas – nuskaito numerį ir įvažiuojant tam tikromis valandomis, tai kainuoja, priklausomai nuo laiko. Pavyzdžiui, Stokholme, Milane tai labai gerai veikia, galėtų veikti ir Lietuvoje tam tikru metu. Tai sumažintų srautus, skatintų žmones sėsti į viešąjį transportą“, – kalbėjo VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

LNK stop kadras

Surinktos lėšos būtų naudojamos viešajam transportui gerinti. Tačiau apie šį mokestį išgirdę vairuotojai nenudžiunga.

„Pas mus greit ims mokesčius už tai, kad mes kvėpuojame. Nesąmonė, gal už lietų, gal už saulę dabar įvesime mokesčius“, – piktinosi vienas vyras.

Ir taip jau visur mokestis ant mokesčio.

„Aš ne, ne už tą mokestį“, – sakė kitas vyras.

„Jeigu galiu nuvažiuoti autobusu, aš nuvažiuoju, jeigu nėra galimybės, važiuoju automobiliu, bet, manau, kad už tai žmonių negalima bausti“, – kalbėjo moteris.

„Prie ko čia spūstys? Ir taip jau visur mokestis ant mokesčio“, – tikino dar vienas pašnekovas.

Vilniaus savivaldybė leidžia suprasti, kad tokio mokesčio įvesti net negali.

„Tai yra ir spūsčių mokestis, ir antrojo automobilio mokestis, ir taršos mokestis, bet tai jau yra Vyriausybės dalykai. Mes mielai susigalvotumėme mokesčius, kuriuos galėtume rinkti ir papildyti biudžetą, bet deja“, – sakė Vilniaus administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Specialistai siūlo nelyginti Vilniaus ir kur kas didesnių miestų, kur toks mokestis jau yra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavyzdžiui, Manhetene gyventojų tankumas 1 kvadratiniame kilometre yra 18,5 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Vilniuje – tik 1,5 tūkst. gyventojų, tai reiškia, kad tankumas čia 12 kartų mažesnis. Atitinkamai Stokholme gyventojų tankumas 4 kartus didesnis nei Vilniuje“, – aiškino „Vilnius TECH“ Verslo vadybos fakulteto docentas Juozas Merkevičius.

Esą reikia kaip tik didinti greitį ir platinti gatves, kad žmonės galėtų greičiau nuvažiuoti iš savo namų į darbo vietą ir atgal.

„Tai yra greitųjų gatvių koncepcija, kuriose nebūtų reguliuojamų sankryžų ir perėjų, tai yra, įrengiant požemines perėjas, pėsčiųjų tiltelius, viadukus, taip pat praplatinant zonas, kuriose susidaro spūstys, sukuriant papildomas juostas“, – tęsė J. Merkevičius.

Pasak docento, didesnis gatvių pralaidumas ir greitis kaip tik sumažintų taršą, nes automobiliai nestovėtų prie sankryžų arba perėjų.

Žalieji visuomenininkai taip pat piktinasi, kad šiemet trylikoje miestų įvestos mažos taršos zonos yra tik dėl vaizdo.

„Dabar yra tik pasakymas – „niu, niu, niu“, nevažiuok. Tai tokie dalykai neveikia. Turi būti mokestinės priemonės, kad jeigu važiuoji su taršia transporto priemone, tu už tai moki“, – teigė D. Tracevičius.

Savivaldybės teisinasi, kad zonas įvesti įstatymas įpareigojo, tačiau patekimą į jas apmokestinti neleidžia.

„Faktas, kad tai, jog pakabiname ženklus ir sakome, kad būkite mieli, nevažiuokite automobiliais, nes kažkada gyvenime kainuos, neskatina žmonių nevažiuoti. Bet kai bus aiški sistema, kai įvažiavimas kainuos eurą ar kažkiek, tai žmonės pagalvos“, – vylėsi A. Bužinskas.

Susisiekimo ministerija ramina – šie įstatymai ne už kalnų.

„Pavasario sesijoje ministerija Seimui pateiks atitinkamus įstatymo pakeitimus, o šiuo metu bendradarbiaujame tiek su Lietuvos savivaldybių asociacija, tiek su LRV atstovų įstaiga rengiant įstatyminius pakeitimus“, – kalbėjo susisiekimo viceministras Juras Taminskas.

LNK stop kadras

Nyderlandų tyrimas neseniai nustatė, kad spūstys Vilniuje lenkia net tokius Europos didmiesčius kaip Londonas, Paryžius ar Berlynas. Tačiau specialistai turi atsakymą, kodėl.

„Nes buvo laikomasi koncepcijos, kad padidinus trukdžius važiuoti per miestą, dalis žmonių persės į viešąjį transportą, tai yra, sukurtos atskiros juostos autobusams, troleibusams, tuo pačiu gatvės nepraplatinus, o tos pačios gatvės sąskaita“, – aiškino J. Merkevičius.

„Eurostato“ duomenimis, nuosavu automobiliu besinaudojančių gyventojų skaičius Lietuvoje yra didžiausias visoje Europoje.