Lietuva turi įvykdyti duotus pažadus dėl lenkiškų pavardžių rašymo, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Turime elgtis europietiškai. Kai susitinka du žmonės – jaunesnis ir vyresnis, kuris turi pirmas pasisveikinti? Kuris mandagesnis. Gal ir nereikia taip supaprastintai žiūrėti. Tačiau turime atlikti, ką buvę vadovai žadėjo“, - interviu savaitraščiui „15min“ sakė L.Linkevičius.

1994 metais Vilniuje tuometiniai Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Lech'as Wales bei Algirdas Brazauskas pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Ja abi šalys įsipareigojo leisti tautinių mažumų atstovams „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir numatė, kad detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.

„Turime tai atlikti, nepažeisdami Konstitucijos – yra tokių galimybių“, - pabrėžė ministras.

Jis taip pat užsiminė apie vietovardžių rašymą ne tik lietuvių kalba.

„Paskaitę Tautinių mažumų teisių apsaugos konvenciją, galime padaryti daugiau. Vietovardžių, pavardžių rašymo klausimus įmanoma pajudinti iš vietos. Bet reikia bendro sutarimo ir supratimo“, - sakė naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, leidimas vietovardžius ir pavardes rašyti originalo kalba lietuvių kalbos nenuskriaustų.

„Esu įsitikinęs – to nedarysime skriausdami savo kalbą. Kalbu apie europietišką ir kaimynišką požiūrį, ta kryptimi reikėtų dirbti. Tikiu, kad tai supras ir mūsų kaimynai. Jei pavyktų čia ką nors nuveikti, būtų nemažas pasiekimas“, - tvirtino L.Linkevičius.

Lietuvos Seimas 2010 metais atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai.

Seimas sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai Lietuvoje lankėsi tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis. Po kelių dienų jis žuvo aviakastrofoje Smolenske.