Viešnios teisės – Lenkijai

Galerijos savo ekpozicijas pristatys trijose "Litexpo" centro salėse. Šiemetis mugės svečias – Lenkijos menas, kurį reprezentuoja dešimt meno galerijų ir institucijų iš Lenkijos.

"ArtVilnius" tradiciškai rengiama skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda "Takas", kurioje savo kūrinius eksponuoja 24 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Olandijos. Ypatingas renginio partneris "Lewben" pristatys "Lewben Art Foundation" kolekciją – kuratorė iš Italijos Francesca Ferrarini žiūrovams paruošė ekspoziciją "Formuojant idėjas: skulptūros", kurioje supažindinama su devynių šiuolaikinių pasaulinio lygio meno žvaigždžių kūriniais (Michaelu Deanu, Marceliu, Hansu Op de Beecku ir kt.).

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse stebins įdomia programa: meno mylėtojai galės susipažinti net su 60 meno galerijų iš dvylikos šalių, dalyvauti konferencijose, diskusijose, edukacinėse programose.

Laukiami su susidomėjimu

"ArtVilnius‘16" dalyvauja ir galerija "Post" su kūrėjos Eglės Rakauskaitės darbais. Virtuali galerija "Art-Cart" eksponuoja olandų menininkės, kuriančios performansus ir juos įamžinančios fotografijose Gudos Koster kūrybą. "Aukso pjūvio" galerija pristato išeivijos menininkę, poetę, gyvenančią Berlyne, Aldoną Gustas. "Kauno langas" į mugę išsiruošė su Martyno Vilimavičiaus ir Martyno Gaubo kūriniais, o galerija "Balta" eksponuoja tekstilininkės Jolantos Šmidtienės kūrybą.

"Iš Kauno galerijų tikimasi įdomios programos, nes šiuo metu jos yra aktyvios ne tik Kaune, bet ir užsienyje. Galerijos dalyvauja įvairiuose projektuose ir juos kuria. Manau, Kauno menininkų darbai sudomins mugės svečius ir meno kolekcininkus. Galbūt šis renginys kažkam bus tramplinas į platesnius tarptautinius vandenis, nes potencialo tikrai yra", – teigia meno mugės direktorė D.Stomienė.

Skirtingų kartų dialogas

"ArtVilnius’16" trečią kartą dalyvauja meninę ir edukacinę veiklą plėtojanti Irenos Mikuličiūtės-Mikos galerija, šiemet mininti 25 metų jubiliejų. Galerija pristatys vidurinės kartos tapytoją Arvydą Martinaitį ir jaunosios kartos tapytoją Romaną Averincevą. Abu kūrėjai – gerai žinomi Kauno meno lauke, atstovaujantys ekspresionistinei lietuviškosios tapybos mokyklai, kūriniuose analizuojantys filosofines, būties, žmogaus santykio su kitais ir supančia aplinka temas.

A.Martinaičio kūriniuose pagrindinis raiškos elementas yra spalva ir jos nepastovus būvis paveikslo erdvėje: vienuose paveiksluose spalva teka ar išsilieja, kituose – išsisklaido į daugybę smulkių potėpių ar susitelkia į stambius, mentele formuojamus plotus. Spalvos būvio įvairialypiškumas sukuria erdviškumą, kuris skatina žiūrovą tirti kiekvieną erdvę (sluoksnį) atskirai, sukuriant bendrą visumą – atrandant sąsajas ir jų reikšmes tarp sluoksnių, kurie kartais atskiriami lengvai, kartais yra nelyg suklijuoti, neperskiriami.

Tapytojo kūriniuose vyrauja abstrahuoti motyvai, perteikiantys įspūdį, emociją, akimirkos laikinumą. Atsirandančios lengvos, dinamiškos, peršviečiamos linijos tampa atsvara įvairiomis kryptimis drobės plokštumoje judantiems potėpiams, ryškioms ir kontrastingoms spalvinėms dėmėms. Raiškos priemonėmis sukuriama vibruojanti visuma, atskleidžianti temperamentingą tapytojo asmenybę.

Esminė menininko analizuojama tema – kaita, virsmas. Ekspresyvia raiška A.Martinaitis siekia sulaikyti akyse nykstančias akimirkas, kuriose pastebi gyvenimo tėkmę, iš kurios veržiasi pilnatvė, grožis, skausmas, ilgesys, vienatvė. Tačiau tapytojo drobėse negatyvios emocijos perteikiamos išvengiant slogaus įspūdžio. Visa, ką menininkas patiria gyvenime, reflektuoja jo darbuose.

R.Averincevas spalvas renkasi kiek santūriau nei A.Martinaitis. Jaunosios kartos tapytojo darbuose vyrauja sodrus, gilus koloritas, tačiau kaip ir A.Martinaitis, R.Averincevas potėpiais kuria kompozicijų dinamiką. Tapytojo drobėse atsiranda žmogus: siurrealistiškas, deformuotų proporcijų, neretai susimąstęs, kenčiantis, perteikiantis asmenines kūrėjo patirtis. Menininkas, plastine kalba perteikdamas autobiografinius elementus, jų iki galo neatskleidžia. Jie primena citatas, perimtas iš tam tikrų gyvenimo periodų, kurios fragmentiškai pasakoja apie patį kūrėją.

Menininko drobes jungianti tema – žmogaus silpnybės, valios destrukcija, moralės ribų peržengimas. Nepaisant sunkių temų, R.Averincevo darbai žiūrovą skatiną susimąstyti, atsigręžti į pamatines vertybes, siekti šviesos, vidinės ramybės. Autorius atvirai dalijasi savo patirtimis, siekdamas perspėti žiūrovą, apsaugoti jį nuo tykančių pagundų ir paklydimų ar paskatindamas jį prisipažinti turintį priklausomybių ir iš jų išsivaduoti.

Apžiūrėjus meno galerijų ekspozicijas ir pasimėgavus įspūdinga "ArtVilnius‘16" programa, paskutinę renginio dieną, birželio 12-ąją, 14 val. dalyviai ir žiūrovai yra laukiami Irenos Mikuličiūtės-Mikos galerijos stende paminėti 25-erių metų galerijos jubiliejaus.

Premjera Lietuvoje

Kauno fotografijos galerija šioje meno mugėje pristato Donato Stankevičiaus darbus iš ciklo "Seni vairuotojai" (2013–tebetęsiamas). Jau kuriant šį ciklą, dvylikos portretų rinktinė 2014 m. rudenį buvo eksponuota Niujorko meno festivalyje "Photoville", o 2015 m. – fotografijos festivalyje "Photo Auckland" Naujojoje Zelandijoje, tačiau Lietuvoje šie darbai bus rodomi pirmą kartą.

Projektą sudaro originalūs kino formato fotografiniai portretai su garbaus amžiaus vairuotojais ir jų senais automobiliais. Fotografijų ir kino kadrų sugretinimas tiek fizine, tiek mąstymo prasme čia pasirinktas tikslingai – siekiant sukurti realiai patirtą įspūdį, kai vieną akimirką pamatytas, o kitą jau išnykęs vaizdas tampa mąstymo objektu ir po kiek laiko vėl iškyla atmintyje. Tas vaizdas įsimena tarsi ryškus kino filmo kadras.

Iš pirmo žvilgsnio paprastas fotografijos objektas – senolis ir jo automobilis šalia garažo, stovėjimo aikštelėje ar kieme – iš tiesų yra subtiliai daugiasluoksnis. Savo kūryboje visuomet ne tiesmukai gvildenantis socialines temas D.Stankevičius ir šįkart pasirenka ne šiaip marginalus, galinčius iškart patraukti dėmesį savo drastišku keistumu, o Lietuvos fotografijoje visiškai neišeksploatuotą ir netipišką motyvą.

Kaip ir ankstesniuose projektuose, menininkui itin svarbus žmogaus santykis su jį supančia aplinka ir jų tarpusavio sąveika, fiksuojamojo vidinės būsenos atskleidimas. Vairuotojai fotografuojami, kai kelionė jau pasibaigusi, variklis išjungtas: aplinkoje, į kurią sugrįžus iš šių dienų šurmulio senas vairuotojas jaučiasi saugus ir gali pagaliau nugrimzti į save. Senolio kelis dešimtmečius turimas automobilis – lyg jo savasties dalis, tarsi šeimos narys: prisijaukintas, brangus, kuriuo, net jam pasenus, reikia juo rūpintis. Tai rodo ne tik žmogaus prieraišumą, lojalumą, atsakomybės jausmą, bet ir kalba apie vertybių skalę apskritai.

Žiūrovų laukia unikali ir inovatyvi parodos darbų pateikimo forma. Portretai eksponuojami visiškoje tamsoje. Žiūrovams patiems, pasinaudojus specialiu apšvietimu ir atrandant fotografijų vaizdinius, skatinama jų vizualinė atmintis. Taip pat tai būdas susipažinti ir įsigilinti į netipišką lietuvos fotografijoje motyvą ir vidinės būsenos fiksavimą.

Ir pamatyti, ir įsigyti

Pernai mugėje "ArtVilnius" buvo parduota meno kūrinių už 200 tūkst. eurų. Mugės rengėjai tikina, kad "ArtVilnius 2016" nebus atsitiktinio meno, ir kviečia įsigyti originalių, įspūdingų kūrinių. Ką intriguojamo mugėje nusižiūrėjo meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis?

"Būdama vienintelė dideliame regione, mugė tapo universaliai demokratiška. Galerijos orientuojasi į būsimus pirkėjus, svarsto jų finansines galimybes, skonio prioritetus. Jos siūlo kūrinius ir patyrusiems, akį nušlifavusiems diletantams, ir kolekcininkams. Tokio meno atrankos kriterijai nėra sudėtingi, daug sunkiau gauti kūrinius, kurie būtų ir giliai lokalūs, ir kartu totaliai globalūs", – sako jis.

Tarp lietuvių kūrybos šiemet jis sakosi radęs ir tokių, ir tokių  kūrinių. Kai kurie – ypač intriguojantys. "Aido" galerijoje būtina aplankyti naują, specialiai mugei sukurtą Vlado Urbanavičiaus kūrinį. Neabejoju, kad kažką ypač įdomaus "Artifex" galerijoje parodys Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. "E.K.Art" galerijoje bus parduodamos fotomenininko Vito Luckaus fotografijos. "Menų tilte" privalu aplankyti Paryžiuje kūrusio grafiko Žibunto Mikšio kolekciją, o "Post" ir "Prospekto" galerijose – pasigėrėti Eglės Rakauskaitės ir Gintauto Trimako fotomeno kūriniais. Vilniaus fotografijos galerija be priekaištų įrėmino didelio formato bažnyčių nuotraukas, kurias padarė Raimondas Paknys", – vardijo jis.

"ArtVilnius" mugės dalyvių kainodara, E.Parulskio teigimu, – itin demokratiška. "Neabejoju, stenduose bus galima rasti kūrinių, kainuojančių kelias dešimtis eurų. Labiau patyrusiems meno mylėtojams tik priminsiu puikiai žinomas ribas – jei norite į namus grįžti su kūriniu, kuriuo girsis ir anūkai, verta rezervuoti apie tūkstantį eurų", – primena E.Parulskis ir pastebi: pinigų galima pasiimti tik bilietui ir kavai bei išnaudoti mugės suteiktą galimybę susipažinti su pasiūla ir pasiruošti ateities sprendimams.

Kaip žinoti, kad namo parsinešei tikrai vertingą meno kūrinį? "Vilniaus mugėje jau egzistuoja kokybinis barjeras – galerijų, norinčių patekti į "ArtVilnius", paraiškas peržiūri atrankos komisija. Kolektyvinis profesionalų filtras suteikia pirkėjams garantiją, kad nenusipirks diletantiškos produkcijos", – sako menotyrininkas.

Kas? Tarptautinė meno mugė "ArtVilnius".

Kur? Parodų ir kongresų centre "Litexpo" (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kada? Birželio 9–12 d.