– Ar lietuviai perka daug meno ir ką dažniausiai renkasi? Kaip apibūdintumėte jų skonį?

D.S.: Idėja pradėti rengti meno mugę Lietuvoje kilo iš noro aktyvinti meno rinką mūsų šalyje ir siekio, kad ji taptų skaidresnė, kad meno kūrinių pirkimas vyktų ne slapta menininkų studijose, o galerijose, kurios atstovauja menininkams, užsiima jų vadyba bei gali puikiai patarti, kurie menininkų kūriniai tikrai verti dėmesio. Į meno mugę „ArtVilnius“ kasmet atvyksta apie 22 tūkst. lankytojų, kurie domisi, perka, konsultuojasi. Jie nebijo klausti ir, svarbiausia, nebando apeiti galerijų ir keliauti pas menininką į studiją.

Pastebime, kad keičiasi lietuvių mentalitetas ir lavėja jų skonis. Pamenu, kad pirmose meno mugėse jie labiau dairėsi tradicinių meno kūrinių – tapybos, fotografijos, nes tai labiausiai pritaikomas menas. Dabar stebime, kaip jų skonis keičiasi, jie atkreipia dėmesį ir į kitus dailės žanrus, intensyviau domisi šiuolaikiniu menu. Mugės parduodamų meno kūrinių skaičius ir sumos niekada nebūna galutinės, nes dauguma meno mylėtojų ateina apsižiūrėti, susirinkti informaciją ir vėliau perka tiesiai iš galerijos.

Lietuviai, prieš įsigydami meno kūrinį, yra linkę gerai apmąstyti ir pasidomėti apie autorių. Vis dėlto nusipirkti meno kūrinį ne tas pats, kas nueiti į Kaziuko mugę ir išsirinkti medinį šaukštą. Šis procesas kartais užtrunka, bet jis malonus, bendraujant su galerininkais ir menininkais atsiveria daug įdomių patirčių.

– Vis dėlto įdomu, kiek lankytojai įprastai išleidžia ar yra pasirengę išleisti?

D.S.: Dažnai lietuviai būna nusprendę išleisti mažai, bet jei labai susižavi kūriniu, būna, kad sumoka ir gerokai daugiau, nei planavo. Tačiau jei pirkėjas konsultuojasi su galerija, jo pirkimas nebus nuostolingas. Atsigręžiant atgal, matome, kad gerų meno kūrinių kainos nebuvo nukritusios, priešingai, nei nekilnojamojo turto. Mes vis dar susiduriame su mitu, kad norint įsigyti meno kūrinį reikia turėti labai storą piniginę.

Kartais neoriginali masinės gamybos reprodukcija kainuoja tiek pat, kiek originalus jauno menininko kūrinys. Meno mugėje ir galerijose galima rasti meno kūrinių ir nuo 100 iki 500 eurų ar net kelių-keliolikos tūkstančių. Matome, kad menu labiau ėmė domėtis verslo pasaulio atstovai, jie atranda meno pasaulį kaip tam tikrą pridėtinę vertę jų vystomoms veikloms. Dažnai savo klientus ir partnerius kviečia pabendrauti galerijose, į privačias parodų peržiūras, taip pat jie įsigyja meno kūrinių savo biurų interjerams ar dovanoms, užsikrečia kolekcionavimu. Praėjusiais metais mugėje pastebėjome, kad meno pirkti ateina jaunoji kolekcininkų karta, kuri meno kūriniams įsigyti skiria ir solidžias sumas.

– Palyginus lietuvių bei latvių ir estų domėjimąsi menu, ką įdomaus galima įžvelgti?

D.S.: Mes tikrai neatsiliekame. Lietuviai labai smalsūs, lanko parodas tiek Lietuvoje, tiek keliaudami užsienyje. Estijoje daug investuojama į meną ir kultūrą, todėl natūraliai susiklostė, kad domėjimasis menu galbūt kiek didesnis, bet galime pasidžiaugti, kad į meno mugę ar parodas atvykstantys kolekcininkai iš Latvijos ir Estijos įsigyja lietuvių kūrinių, jaunų ar jau garsių menininkų. Lietuviai vis dar linkę rinktis savus menininkus, tačiau mugės metu atranda ir užsienio kūrėjus. Greičiausiai taip yra todėl, kad dažnai užsienio menininkai būna neištirta ir neatrasta teritorija.

– Papasakokite, ką įdomaus šiemet bus galima įsigyti meno mugėje?

S.B.: „ArtVilnius’18“ metu bus pristatyta virš 250 tarptautinių menininkų darbų, tad rinktis tikrai bus iš ko. Išskirti tam tikras galerijas ar vertus įsigyti menininkų darbus tikrai sunku ir subjektyvu, tačiau visuomet rekomenduoju atkreipti dėmesį į jaunų, dar tik baigiančių akademijas, darbus. Jų kūryba nėra tokia brangi, tačiau investicija tikrai verta dėmesio. Kiekvienais metais galerijų atstovai keliauja į dailės akademijų peržiūras ir ieško naujų talentų, kurių darbai po kažkiek metų tikrai bus verti daug daugiau nei jų karjeros pradžioje. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į kaimyninių Latvijos, Estijos ir Lenkijos galerijas, ne viename jų atvežtame menininko darbe rasite mūsų bendros Baltijos šalių praeities tematikas. Manau, tokie darbai papuoš ne vieno kolekcininko namus.

– Kiek apskritai dėmesio mugėje skiriama jauniems kūrėjams?

D.S.: Jau kuriant „ArtVilnius“ koncepciją galvojau apie jaunuosius kūrėjus, kaip jiems sukurti tam tikrą startinę poziciją. Todėl kasmet renkame geriausią jaunąjį mugės menininką, kuris apdovanojamas mūsų mecenato advokatų kontoros COBALT premija. Labai įdomu stebėti, kaip po šio įvertinimo klostosi jų karjera, kiek daug dėmesio jie sulaukia. Dažnai po pasirodymo meno mugėje jauniesiems kūrėjams atsiveria ir daugiau durų. „ArtVilnius“ tampa jiems tramplinu, tai tarsi meno birža, kur juos pastebi kuratoriai, galerijos ir pasiūlo dirbti kartu.

– Kokie šių metų renginio akcentai ir kaip „Focus – Baltic“ idėja, t.y. dėmesys Baltijos šalių menui, atsispindi programoje?

S.B.: Latviai ir estai pristatys labai plačią šiuolaikinio meno panoramą, kurioje pamatysite nuo Venecijos bienalės laureatų iki pačių jauniausių, bet jau žinomų vardų. Į mugę atkeliauja ne tik dešimt garsiausių kaimyninių šalių galerijų, bet ir atskirų menininkų projektų. Šiuolaikinio meno platforma „Noar“ pristatys Estijos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirtą Estijos „Banksy“ vadinamo menininko projektą, jau aplankiusį vienuolika Europos sostinių. Projektų zonoje savo kūrinius pristatys Estijai ne kartą Venecijos bienalėje atstovavęs menininkas Marko Mäetammas, tapybą rodys menininkas Gintaras Makarevičius, o naują instaliaciją specialiai mugei kurs Paryžiuje gyvenantys Svajonė ir Paulius Stanikai. Pastarieji lietuvių menininkai šiemet buvo apdovanoti nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. „Okapi“ galerija iš Estijos į „ArtVilnius‘18“ atveža performansų menininkę iš Meksiko Niñą Yhared, pristatysiančią projektą „Via Baltic“, kurio pagrindinė ašis – Baltijos kelias, sujungęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus už rankų. Performansus pristatys ir Suomijai atstovaujantis ispanų kilmės menininkas Jonas Irigoyenas bei dar trys lietuvių menininkai: Jelena Škulienė, Marija Griniuk bei tapytojas, pianistas Viktoras Paukštelis. Pernu „Avangard Gallery“ dviejų dalių ekspozicijoje rodys praėjusio amžiaus 6–9 dešimtmečio sovietinės Estijos popmeno pionierius Leonhardą Lapiną ir Malle Leis. Jiems oponuos ir socialinį meną savo darbuose kritikuos jau laisvoje Estijoje gimusių menininkų Peeterio Alliko ir Andruso Joonaso darbai. „ArtVilnius‘18“ lankytojus sutiks kinetiniai menininko Kęstučio Svirnelio objektai, vaizdo meno programą atveža šiuolaikinio meno muziejus Krokuvoje MOCAK. Tradiciškai lauks didelių gabaritų skulptūros – nuo 14 t sveriančio Mindaugo Navako akmens, Vlado Urbanavičiaus metalo iki Indros Marcinkevičienės, Raimondos Sereikaitės tekstilės objektų.

– Kaip pasiruošti „ArtVilnius’18“?

S.B.: Kad nepasimestų dideliame meno sraute, lankytojams siūlau su „ArtVilnius’18“ dalyvių darbais susipažinti dar prieš mugę mūsų elektroniniame kataloge. Jį galima rasti mūsų interneto puslapyje. Savo dalyvius pristatome ir socialinėse paskyrose, žiniasklaidoje.

Mugės metu turėsime ir menotyrininkus gidus, kurie neapsisprendusiuosius galės konsultuoti. Mugės metu nebijokite klausti galerininkų, o svarbiausia – vadovaukitės savo intuicija ir skoniu. Dar pirmą „ArtVilnius’18“ dieną mūsų komisija paskelbs geriausius mugės dalyvius – irgi puiki gairė perkantiesiems meno kūrinius. Neapsisprendusiesiems siūlome ir dviejų dienų mugės bilietus.

– Meno mugė nesibaigia tik „Litexpo“ erdvėse, ar šiemet ir vėl ketinate pakviesti į naktinę galerijų programą?

D.S.: Taip, norime, kad meno mugė įtrauktų visą miestą. Įprastai meno mugės pasaulyje vyksta kartu su meno savaitėmis, pavyzdžiui, Berlyno meno savaitės metu yra didžiulė meno renginių ir specialių projektų koncentracija. Tad ir mes siekiame, kad meno maršrutai prasitęstų. Todėl šiemet antrą kartą rengsime projektą „Naktis galerijoje“. Tai nemokamas renginys, kai birželio 8 d., penktadienį, daugiau nei dešimt Vilniaus galerijų bus atviros iki 23 val. ir siūlys lankytojams ekskursiją po parodas bei susitikimus su menininkais.

SVARBIAUSIŲ DALYVIŲ KONSPEKTAS

Ypatingojo „ArtVilnius“ partnerio „Lewben Group“ įsteigtas fondas „Lewben Art Foundation“ pristatys pasaulinio garso menininkų kūrinius.

Pirmą kartą dalyvauja šios garsios galerijos: „Piktogram“ iš Varšuvos, „Galerie des Petit Careaux“ iš Paryžiaus ir tikrai avangardiška „Avangard“ iš Pernu.

Ne pirmą kartą į mugę atvyksta puikios ir žinomos galerijos: „Okapi“ iš Talino ir „Assembly gallery“ iš Poznanės, kurių ekspozicijos bus skirtos „Focus–Baltic“ temai. Po kelerių metų pertraukos į mugę grįžta ir garsiausiose pasaulio mugėse Latvijai atstovaujanti galerija „Alma“, kuri pristatys prestižinio Vilhelmo Purvyčio prizo nominanto ir publikos prizo laureato menininko Ivarso Drulle’s instaliaciją.

Kasmet mugėje dalyvaujanti Rygos galerija „Maksla XO“ atveža garsiausius Latvijos tapytojus Ivarą Heinriksoną, Ievą Iltnerę ir Girtą Muiznieką.

Kaip visuomet mugės atmosferą kurs ir prancūzai „Nivet-Carzon“, „Karavan“, danai „NB gallery“ bei kitos tarptautinės galerijos.

Kijevo galerija „Tsekh“, kuri prieš porą metų savo padalinį įsteigė ir Vilniuje, pristatys mugės lankytojų ypač pamėgto Evgeno Petrovo fotorealistines akvareles.

Jono Meko vizualiųjų menų centras pristatys niekur nerodytą „Fluxus“ tėvu vadinamo Jurgio Mačiūno darbą.

Reikėtų nepraleisti ir lietuviškų galerijų, tokių kaip „Meno Parkas“, „Meno niša“, „Rooster“, „Artifex“, „Baroti“ stendų. Labai laukiama ir seniai matytos garsios fotografės Violetos Bubelytės ekspozicija.