- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
-
Parodoje „Salve Vilnius, kitaip“ – sostinės skambesys, simboliai ir istorijos
Nors karantinas vizualiojo meno lauko atstovams gana palankus laikotarpis meninei kūrybai, vis dėlto dalytis sukurtais darbais galimybių mažai. Todėl kūrėjai, siekdami būti aktyvūs ir matomi (ne tik virtualiosiose platformose), inicijuoja projektus, skatinančius įvairių dailės sričių, kartų ar skirtinguose Lietuvos miestuose kuriančių menininkų bendradarbiavimą.
Skliautuotose sostinės Bernardinų bendruomenės centro erdvėse eksponuojama ketvirtą kartą surengta grupinė paroda „Salve Vilnius, kitaip“ suvienijo tapytojus ir skulptorius pažymėti 700-ąjį Vilniaus įkūrimo jubiliejų ir padovanoti šventę, visų pirma, vienas kitam, eksponuojant darbus galerinėje erdvėje, antra, vaizduojamojo meno mylėtojams, pasiilgusiems matyti kūrinius šviesiose ekspozicijų erdvėse (net jei tos erdvės pasiekiamos tik per nuotolį).
Tarp vilties ir dabarties
Parodos organizatoriai dalyvaujantiems kūrėjams iškėlė sąlygą – darbus kurti tik ovalo, tondo, elipsės, arkos formatų.
Parodos organizatoriai dalyvaujantiems kūrėjams iškėlė sąlygą – darbus kurti tik ovalo, tondo, elipsės, arkos formatų.
„Šis Renesanso laikotarpiu susiformavęs apvalių, aptakių formų dekoratyvumas pasirinktas neatsitiktinai. Tai užuomina į vingiuotas Vilniaus senamiesčio gatveles, į apvalias senosios miesto architektūros detales“, – paaiškina parodos kuratorius tapytojas Ričardas Zdanavičius.
Parodos pavadinimas – „Salve Vilnius, kitaip“ – kuriame dominuoja žodis „Salve“ (lot. „Sveiki“) taip pat itin svarbus, simboliškas. Jis suteikia vilties, kad galbūt netrukus galėsime sveikintis vieni su kitais ne per ekranus. Tačiau kol kas ekspozicijoje kūrinius pristatantys menininkai dėmesį sutelkia į tai, koks Vilnius yra šiandien, stebėdami jį pro savo dirbtuvių ar namų langus, vieni klaidžiodami po nurimusį, ištuštėjusių miestą.
Miesto skambesys
„Vilnius – tai ne tik šimtmečiais kurtas harmoningas gotikos, baroko paveldas, bet ir čia gyvenę žmonės, kurie patyrė sunkius maro laikus, galbūt primenančius tai, ką šiandien išgyvename mes. Todėl parodoje eksponuojamuose darbuose vaizduoju Barborą Radvilaitę, kuri neatsiejama nuo Vilniaus, ir jos palydovus, kurie juos pančiojančias intrigas išgyvena tarsi dvasinę epidemiją. Paveiksluose balansuoju tarp praeities ir dabarties, atskleisdama individualų tikrovės suvokimą ir savo jausmus“, – apie kūrinius pasakoja parodoje dalyvaujanti kaunietė tapytoja Irena Mikuličiūtė-Mika.
Žmonės, kaip miesto simboliai, svarbūs ir tapytojui Andriui Makarevičiui, kuris neįsivaizduoja Vilniaus be oranžiniais drabužiais vilkinčių krišnaitų procesijų, užpildančių gatves giesmių skambesiu, o Ričardas Zdanavičius miesto muzikalumą pastebi architektūros ir šurmuliuojančių miestiečių kuriamoje dinamikoje.
Subtiliuose Loretos Zdanavičienės darbuose dėmesys sutelkiamas į miesto fragmentus, paskatinant žiūrovą Vilniaus ieškoti aplinkos detalėse, kurios šnabžda pačias slaptingiausias istorijas. Rūta Eduikaitytė tokių istorijų atranda siaurose Vilniaus gatvelėse, priklausančiose laukiniams katinams, Ilona Janulienė – miesto architektūriniame peizaže, Vita Balinskienė atsigręžia į miesto simbolius, o Jolanta Sereikaitė juos pakylėja iki debesų.
Su švelnia ironija į parodos temą ir į esamą pandeminę situaciją žvelgia tapytojas Gustas Jagminas, žiūrovą skatindamas išjudinti savo vidų iš apribojimų kupinos kasdienybės (tai, kad fiziškai daug ko negalime, nereiškia, jog esame kalėjime). Skulptorius Kęstutis Musteikis stebi jį supančią aplinką labai atidžiai ir unikalia vizualine raiška, remdamasis atpažįstamais simboliais, kūriniuose atskleidžia tai, kas, paradoksalu, plika akimi yra nematoma, tačiau fundamentalu.
Ekspozicijoje kūrinius pristatantys menininkai dėmesį sutelkia į tai, koks Vilnius yra šiandien, stebėdami jį pro savo dirbtuvių ar namų langus, vieni klaidžiodami po nurimusį, ištuštėjusių miestą.
Apie taip pat nematomas ir kartais labai sunkias svajones Jonas Gelčys pasakoja šmaikščiame mažosios plastikos kūrinyje, kuriame tarsi įspėja žiūrovą, kad svajoti reikia elgtis atsakingai, svajonėmis – nepiktnaudžiauti. Juozas Genevičius estetiškose, subtiliose skulptūrose sugrįžta prie žmonių, kaip daugialypio miesto veido, jų portretuose reflektuodamas jautrias istorijas.
Tarp praeities ir ateities
Živilė Jasutytė keliauja į praeitį ją apglėbdama švelniu ilgesiu. Jaroslavas Rokickis pasakoja tik atmintyje išlikusias istorijas, o Marta Vosyliūtė praėjusio laiko palikimą priartina prie dabarties, kūriniuose atskleisdama stebinančius kontrastus.
Arūnas Braziūnas miestą vaizduoja kaip pilkų monolitų ritmą, kuriame kakofoniją kuria neadekvačios žmonių emocijos. Ieva Bunokaitė žiūrovui leidžia pažvelgti pro savo (namų ar dirbtuvių) langą ir atrasti ramybę abstrahuotose architektūrinėse formose, pastelinėse spalvose.
Marius Strolia miesto atmosferą perteikia erdvinių geometrinių formų kompozicijomis, o Kristina Daniūtė kūrinyje reflektuoja Vilniaus gatvėse vyraujantį tuštumos jausmą, sekdama paskui juodu apsiaustu vilkintį pandemijos skeletą.
Saulė Urbonavičiūtė atranda miestą naktį, akis pakėlusi į dangų remiančius bažnyčių bokštus, Rūta Šimelionytė žavisi Vilniumi, žvelgdama į raudonais stogais mirgančią jo panoramą, o Česlovas Polonskis savo miestą atranda lankydamas koplyčias. Lina Audronytė kūrinyje žiūrovą kviečia pasivaikščioti Vokiečių gatve, kurioje tapytoja yra paslėpusi savo vaikystės prisiminimus.
Vytauto Tracevičiaus žvilgsnis nukrypsta į miesto gamtovaizdį, Vija Tarabildienė stebi, kaip Vilnius atsiskleidžia jaunosios kartos akyse, Valentinas Ajauskas paveiksle sutelkia miesto šviesas, o Gražina Murelytė Ajauskienė kūrinyje išsaugo praėjusio laiko liudijimus.
Vilnius tapytojų ir skulptorių kūriniuose atsiskleidžia kaip muzikalus, istorijų turtingas, įvairus miestas. Tačiau jis geba išlaikyti savo paslaptį, pakviesdamas žiūrovą ją atrasti pačiam.
Parodoje dalyvauja
Loreta Zdanavičienė, Ričardas Zdanavičius, Jaroslavas Rokickis, Rūta Šimelionytė, Ilona Janulienė, Jonas Gelčys, Andrius Makarevičius, Kristina Daniūnaitė, Gustas Jagminas, Živilė Jasutytė, Vija Tarabildienė, Česlovas Polonskis, Irena Mikuličiūtė-Mika, Rūta Eidukaitytė, Saulė Urbonavičiūtė, Valentinas Ajauskas, Gražina Murelytė-Ajauskienė, Virgis Stančikas, Vytautas Tracevičius, Jurgita Kristina Pačkauskaitė, Jolanta Sereikaitė, Artūras Braziūnas, Marta Vosyliūtė, Kęstutis Musteikis, Marius Strolia, Juozas Genevičius, Lina Audronytė, Vita Balinskienė, Ieva Bunokaitė.
Paroda veikia Bernardinų bendruomenės centras (I ir III aukštai), Maironio g. 10, Vilnius, iki kovo 8 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmą ir, galbūt, paskutinį kartą scenoje – D. Butkutė, V. Bareikis, J. Jarutis bei „Saulės Kliošas“2
Analogų Lietuvoje neturinčio projekto „Drive In Live“ scenoje – žinomiausi, klausomiausi ir geidžiamiausi Lietuvos muzikos atlikėjai. Tai – pirmoji ir, galbūt, paskutinė galimybė sudalyvauti šių atlikėjų koncertuo...
-
A. Jasenka: tapyba yra muzika, o muziką aš suvokiu kaip tapybą (interviu)1
Įsivaizduokite, kad esate neapčiuopiamoje trimatėje erdvėje, kurioje skamba 50 hercų dažnis, vilnija sielos vibracija, o aplink susidaro radioaktyvus fonas: jūs bandote užpildyti vidinę tuštumą ir staiga atpažįstate žmogų (save?), pasirod...
-
Pristatoma paroda palaimintojo J. Matulaičio gimimo sukakčiai pažymėti
Balandžio 13-ąją sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos ‒ gimė būsimasis palaimintasis Jurgis Matulaitis. ...
-
Nacionalinėje bibliotekoje atidaroma A. Jokšės paroda „Miela drauge,“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į personalinę Agnės Jokšės parodą „Miela drauge,“, eksponuojamą Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje. ...
-
Atidaromoje A. Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai
Pasiilgstamų nuotaikų erdvė... Rūko ar sapno properšose išnyra žmogiškojo pasaulio fragmentai – sena kėdė, namas, langas, laiptai... Tai ne sapnas ir ne realybė, o veikiau tarpinė būsena, būdinga menininkės Adasos Skliuta...
-
Nuo pirmadienio atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos1
Vyriausybei patikslinus karantino režimo nuostatas, nuo balandžio 12 d., pirmadienio, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria kai kurias savo skaityklas. ...
-
Atrinkti Lietuvai tarptautiniame šokio ir teatro projekte atstovausiantys dalyviai
Europos Komisijos finansuojamas tarptautinis ketverių metų trukmės šokio ir teatro projektas „People Power Partnership“ jau turi mūsų šaliai projekte atstovausiančių atlikėjų sąrašą. Menų fabrikas „Loftas&ldqu...
-
J. K. Chodkevičiaus atminimą įamžins paminklas, kariuomenės dalinio pavadinimas ir dokumentinis serialas1
Lietuvos nacionalinio dailės galerijos Chodkevičių rūmų kiemelyje ketvirtadienį pristatyti karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus metų renginiai ir iniciatyvos. ...
-
Vilnius pasipuoš dvylika naujų meninių akcentų1
Ketvirtus metus skaičiuojantis, meną į netikėtas sostinės erdves atnešantis konkursas „Kuriu Vilnių“ pasipildė dvylika naujų projektų. Šiemet konkursas sulaukė rekordiškai daug – net 188 paraiškų. ...
-
Šiuolaikinės Lietuvos dramaturgės susitiks virtualioje diskusijoje
Nors teatrui pandemijos laikas tapo dideliu iššūkiu, vienai jo sričiai – dramaturgijai – šis laikas pasirodė palankus. Tą paliudijo Vilniaus mažojo teatro (VMT) organizuotas „DramaTest“ atviras kvietimas, kurio...