Parodoje žymus meno istorikas J. Baltrušaitis (1903–1988) pristatomas kaip aistringas piešėjas, iš vizualių detalių dėliojęs meno istorijos pasakojimus. Garsaus lietuvių poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio sūnus meno istoriko kelią pradėjo tarpukariu Prancūzijoje, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Kūrybinę ir diplomatinę veiklą tęsė egzilyje Paryžiuje.

Nuostabiai iliustruotose knygose jis visiškai kitaip nušvietė meno istoriją: atvėrė demoniškų padarų ir kerinčių iliuzijų pasaulį. Į meno tyrimus įpūtęs naujovių, J. Baltrušaitis išleido knygų apie Kaukazo kraštų meną, Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikas viduramžiais, fantastiškuosius motyvus, iškreiptas perspektyvas ir mįslingus regėjimus. Sulaukė tarptautinio pripažinimo: prancūzų kalba parašytos knygos pelnė apdovanojimų, išverstos į italų, ispanų, anglų, rumunų, japonų ir kitas kalbas.

Parodoje eksponuojami autentiški meno istoriko dokumentai ir rankraščiai, saugomi privačiame archyve Paryžiuje. Sūnaus Jeano Baltrušaičio dėka jo dalis dabar pasiekė Lietuvą. Užrašus ir knygų apmatus reikšmingai papildo autoriaus piešiniai, eskizai, glaudžiai susiję su tekstais. Pirmą kartą eksponuojamas rankraščių palikimas – unikalus reiškinys, bylojantis apie integralią rašymo ir piešimo veiklą. Piešimą J. Baltrušaitis pavertė savita mąstymo ir kūrybos forma, žaismingai atvėrusia vaizduotės ir iliuzijos slėpinius. Rankraštinių piešinių serijos leidžia netikėtu aspektu pažvelgti į iškilaus egzilianto knygas ir jų iliustracijas – išskleidžia pagrindines jo tyrimų temas: nuo viduramžių ornamentų ir stebuklų iki anamorfozių ir aberacijų.