Pristatant projektą paaiškėjo, kad ten planuojama išpjauti 278 medžius (parterinėje dalyje iš 185 medžių bus iškirsta 141, likusioje – 137). Anot susitikime dalyvavusių antakalniečių, Sapiegų parko atnaujinimą pristačiusi Vilniaus Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė tai ciniškai pavadino "medžių tvarkymu". Ir "tvarkyti" planuojama jau greitai – statybininkai jau aptvėrė būsimą kirtavietę – nes, kaip susitikime su gyventojais įžvelgė vienas ponas, reikia paskubėti iki medžių sužaliavimo, kitaip "greitai čia sulėks viso miesto žalieji ir jokios tvoros neapsaugos".

Visa tai tam, kad, kaip susitikime sakė G.Čeponytė, būtų galima atkurti "lašą baroko". Nors ir pati čia pat pripažino, kad šiuolaikinio miesto struktūroje tai beveik neįmanoma.

"Taip, jis bus kitoks, taip, mums reikės šiek tiek prie jo priprasti, suvokti, pasitikrinti save, savo žinias, savo supratimą, "prisimatuoti" jį pagaliau, bet jis tikrai bus žalias ir jaukus", – apie būsimą parką kalbėjo pranešėja. Dar ji pažadėjo, kad seniausia miesto liepa tikrai bus išsaugota.

Antakalniečių teigimu, per metus barokiniai gėlynai yra gražu tuos 2–3 mėnesius, kuriuos mums dovanoja Lietuvos gamta. Bet ką turėsime lapkritį–vasarį? Dabar po medžiais yra šiokia tokia veja, žalias plotas – žmonės čia sportuoja, iškylauja, dūksta vaikai. Kiek liks šios žalios erdvės čia supurenus dirvą trumpalaikiams gėlynams?

Pranešėja minėjo, kad, sutvarkius parką, įrengus infrastruktūrą, kasmetinis jo išlaikymas miestui kainuos 150 tūkst. eurų. Paklausus, ar ji įsitikinusi, kad tas išlaikymas bus nuolatinis, o ne tik "sočių metų epizodas", G.Čeponytė patvirtino, jog yra įsitikinusi, tuo gerokai nustebindama vilniečius. Pasirodo, vieno žmogaus įsitikinimo pakanka bandyti "atkurti baroką" eksperimentuojant ir ignoruojant vietos bendruomenės nuomonę.

278 – tiek medžių pagal projektą buvo suplanuota iškirsti rekonstruojant Sapiegų parką.

Pasak antakalniečių, jau dabar daugelis aplinkinių kiemų virtę viešaisiais tualetais. Parko projekte tokio viešo tualeto nenumatyta. Pranešėja teigė, kad lankytojai galės pasinaudoti parke įsikūrusių įmonių tualetais.

Aplinkinės gatvelės ir kiemai dūsta vien nuo parke įsikūrusių įmonių darbuotojų automobilių, šalia pat parko netrukus bus rekonstruotas didžiulis daugiabutis su mažučiu kiemu. Pats parkas numatomas kaip vienas miestiečių ir svečių traukos objektas, tačiau parkavimo aikštelės nenumatytos. Pranešėja teigė besitikinti, kad dauguma lankytojų naudosis viešuoju transportu.

Pristatymo metu buvo nesyk pakartota, kad tai jau net trečias visuomenės supažindinimas su šiuo projektu, ir akcentuota, kad tai "parko atkūrimas". Tačiau antakalniečiai pastebėjo, kad "atkūrimas" – griežtai reglamentuotas procesas ir, kaip numato nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 23 straipsnis, galimas tik išimtiniais atvejais ir gavus bendruomenės pritarimą. O  kalbant apie Sapiegos parko projektą, visais trimis atvejais visuomenė buvo tik supažindinama su jau priimtais sprendimais, neklausiant ir neatsižvelgiant į jos nuomonę.

"Dabar jūs mus pažindinate su tuo, kas jau yra nuspręsta. Pernai, kai šnekėjome su meru, buvo pažadas, kad bus grįžta prie šio projekto prieš išduodant statybos leidimą, o visuomenės balsas bus išgirstas. Dabar čia mus sukvietėte pranešti, kad bus taip, taip ir taip. Bet supraskite vieną kartą, kad ne jūs, o mes, visuomenė, turėtų nuspręsti, koks parkas mums reikalingas, mūsų nuomonės reikia pasiklausti, o jūs mums primetate savo sprendimą!" – sakė vienas bendruomenės atstovų.

Po tokio projekto pristatymo antakalniečių bendruomenei viešai išsakius pasipiktinimą ir savo argumentus, jau kitą dieną sureagavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Savo "Facebook" paskyroje jis paskelbė, jog stabdo visus Sapiegų parko atnaujinimo parengiamuosius darbus.

"Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių kiekis, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos. Todėl mažiausiai mėnesiui stabdomi VISI darbai, kol projektas bus peržiūrėtas, atnaujintas, suderintas su bendruomene", – rašė R.Šimašius.

Antakalnyje esantis Sapiegų rūmų ansamblis – vienintelis Lietuvoje, išlaikęs palyginti nedaug vėlesniais statiniais pažeistą teritoriją, turintis barokinį rūmų ir parko ansamblį. Rūmus 1689–1692 m. pagal Giovanni Battistos Frediani projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.