Lietuvoje daugėja nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjusių, dažniausiai – šunų apkandžiotų žmonių. Daugiausia tokių – Vilniuje. Specialistai primena, kad ypač svarbu atsakingo elgesio su gyvūnais mokyti vaikus.

Dvigubai daugiau

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė, kad Lietuvoje daugėja nuo laukinių ir naminių gyvūnų nukentėjusių asmenų. Trečią 2012 m. ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi daugiau kaip 2 tūkst. tokių asmenų. Daugumai jų skirta pasiutligės imunoprofilaktika.

Daugiausia nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų šiemet buvo Vilniaus (1,5 tūkst.) ir Kauno apskrityse (1,2 tūkst.).

Per pirmą šių metų ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi kiek daugiau kaip 1 tūkstantis, o antrajame ketvirtyje – jau dvigubai daugiau nukentėjusių nuo gyvūnų žmonių.

Iš viso per devynis šių metų mėnesius medicinos pagalbos kreipėsi daugiau kaip 5 tūkst. asmenų, kurie buvo nukentėję nuo gyvūnų.

Telkiasi prie maisto

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų teigimu, daugiausia incidentų įvyksta tose vietose, kur yra didžiausia žmonių ir gyvūnų populiacija ir kur jų kontakto tikimybė didžiausia. Dažniausiai valkataujančių gyvūnų pastebima šalia turgaviečių, laikinų prekyviečių, parduotuvių ar lauko kavinių, taip pat šalia šiukšlynų, atliekų konteinerių.

„Rinkti statistinę informaciją, kur konkrečiai daugiausia nukenčiama nuo naminių gyvūnų, – ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija, todėl tikslių statistinių duomenų pateikti negalėtume. Tačiau apibendrinant galima būtų teigti, kad daugiausia incidentų įvyksta tose vietose, kur yra didžiausia žmonių ir gyvūnų populiacija ir kur jų kontakto tikimybė didžiausia“, – komentavo tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

„Be to, apie tokius incidentus dažniau praneša miestų gyventojai, nes čia geresnės komunikacijos, informuotumo ir susisiekimo su sveikatos priežiūros įstaigomis galimybės. Kaimo vietovių gyventojai dažnai į tokius incidentus nekreipia tiek daug dėmesio“, – pridūrė ji.

Pasak specialistės, valkataujančių gyvūnų taip pat daugiausia ten, kur yra didžiausia žmonių ir gyvūnų populiacija ir tose vietose, kur jie gali rasti maisto.

Pataria nelįsti

Nors situacijų, kada gyvūnas gali užpulti, būna įvairių, specialistai išskiria vadinamąsias klasikines pavojingas situacijas.

„Vienareikšmiai negalima įvardyti vienos situacijos, kada dažniausiai nukenčiama nuo gyvūnų. Kiekvienu atveju tai labai įvairios, individualios situacijos. Klasikinėmis specialistai vadina tokias situacijas, kai trukdoma ėdančiam, miegančiam gyvūnui. Agresyviau elgiasi ir jauniklius ginančios motinos. Žmonės dažnai nukenčia ir tuomet, kai bando paglostyti mažai pažįstamą šunį, erzina gyvūną ar žaisdamas su juo sukelia gyvūnui skausmą“, – pavojingas situacijas vardijo R.Sirutkaitytė.

Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja patarė atminti, kad įvairiomis aplinkybėmis ir dėl įvairiausių priežasčių – išgąsčio, streso, skausmo ir panašiai – gyvūnas gali reaguoti agresyviai. Tai instinktyvi ir natūrali gyvūno savigynos reakcija.

„Atsakingo elgesio su gyvūnais reikėtų mokyti ir vaikus“, – pabrėžė specialistė.

Statistika

2012 m. trečią ketvirtį registruota 1400 suaugusiųjų ir 760 vaikų, kurie nukentėjo nuo sveikų ar pasiutlige sergančių gyvūnų. Per pirmą ketvirtį registruoti 834 suaugusieji ir 249 vaikai, o antrą ketvirtį – 1398 suaugusieji ir 704 vaikai, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.

2012 m. trečią ketvirtį šunys apkandžiojo 651 vaiką, (tai beveik tris kartus daugiau nei pirmą ketvirtį) ir 1063 suaugusius žmones. Per antrą šių metų ketvirtį šunys apkandžiojo 1083 suaugusiuosius ir 614 vaikų. Per devynis šių metų mėnesius šunys apseilėjo, apkandžiojo ar kitaip sužalojo 1480 vaikų ir 2764 suaugusiuosius.

Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų.

Dėl kačių padarytų sužalojimų per trečią ketvirtį į medikus kreipėsi 346 asmenys. Tai panašus skaičius žmonių kaip antrą šių metų ketvirtį ir dvigubai daugiau nei pirmą. Sveikos katės sužalojo 208 žmones, nežinomos – 137.

Per 2012 m. pirmą pusmetį daugiausia pasiutusių gyvūnų, kurie apseiliojo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo žmones, buvo rasta tarp laukinių gyvūnų. 2012 m. per devynis mėnesius į medikus kreipėsi 10 žmonių, nukentėjusių nuo pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų. Taip pat per devynis šių metų mėnesius į medikus kreipėsi 4 asmenys, nukentėję nuo pasiutlige sergančių galvijų.

Per devynis 2012 m. mėnesius pasiutligės imunoprofilaktika skirta 3179 asmenims – tai sudarė 59 proc. visų nukentėjusių. Tačiau labai smarkiai sumažėjo skaičius nukentėjusiųjų, kuriems dėl sužalojimo buvo leidžiamas imunoglobulinas.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar juos apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančių pasiutlige, kol yra klinikinių simptomų stadija, nepavyksta. Įkandus bet kuriam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.