Sostinės valdžia paskubėjo girtis pardavusi miesto skolas dviem bankams. Vienas bankas derybas jau nutraukė, antrasis kelia susirūpinimą Finansų ministerijai.

Kaltina protekcionizmu

Bankas "Nordea" Vilniaus kišenių nelopys. Tai "Vilniaus dienai" patvirtino sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius. Anot jo, tikimybė, kad pavyks su banku "Nordea" sudaryti 142,2 mln. litų vertės skolų atidėjimo sutartį, artima nuliui. Esą derybos su banku įstrigo mirties taške.

Vicemeras bankui "Nordea" metė priekaištus, esą šis rūpinasi savais interesais. Neva būtent dėl to ir įstrigo derybos.

"Na, "Nordea" galvojo apie kitką negu reikia savivaldybei. Norėjo truputėlį kitą problemą išspręsti. Pokalbis tuo ir pasibaigė. Jie norėjo pirkti tik tą skolą, kurią nori, o mes turime apie visus galvoti, ne tik apie vieną", – užuominomis kalbėjo R.Adomavičius. Anot jo, "Nordea" rūpinosi vienos konkrečios įmonės interesais. Šios įmonės pašnekovas nepanoro įvardyti.

Mero pavaduotojas teigė, esą galutinis taškas derybose su "Nordea" dar nepadėtas, tačiau derybos veikiausiai jau pasmerktos. "Tiesą sakant, su "Nordea" ir nesiejome didelių vilčių", – prasitarė vicemeras.

"Nordea": saugome reputaciją

"Nordea" griežtai atmeta vicemero priekaištus – esą skolų pirkimas ir banko klientų interesai nėra susiję. Be to, bankas teigia dar gegužę nutaręs taip nefinansuoti sostinės, mat pakvipo neteisėtais veiksmais. Esą derybos nutrūko iš esmės neprasidėjusios.

"Mes laukėme išvadų iš Finansų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos. Jeigu jos būtų buvusios teigiamos, būtume dalyvavę. Tačiau jos buvo neigiamos", – "Vilniaus dienai" teigė "Nordea Bank Finland Plc" Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.

Pasak jo, Finansų ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė daug spragų savivaldybės sukurptame skolinimosi modelyje, tad bankas, saugodamas savo reputaciją, nedelsdamas atsisakė planų dalyvauti. "Pamatę tokias Finansų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas supratome, kad gali būti pažeidžiami įstatymai ir iškart pasitraukėme", – pridūrė V.Cucėnas.

"Snoro" pinigai – su klaustuku

Pasitraukus bankui "Nordea", ne ką sklandžiau vyksta ir "Snoro" pinigų kelionė į Vilniaus iždą. Planuota, kad su šiuo banku bus sudaryta apie 100 mln. litų skolų atidėjimo sutartis, tačiau, R.Adomavičiaus teigimu, procesą kiek stabdo Finansų ministerija.

"Vyksta pokalbiai su Finansų ministerija dėl to, kaip traktuoti šitą skolų pardavimą. Matyt, kurį laiką tai dar užtruks", – kalbėjo vicemeras. Politikas teigė, esą konsultacijos su ministerija dar tęsis "vieną kitą savaitę".

"Finansų ministerijai iškilo klausimų. Kaip mes tai įforminsime, kaip tai atrodys, reikia ar nereikia viešojo pirkimo. Žodžiu, yra niuansų, kurie pradžioje nebuvo  gerai išsiaiškinti", – tęsė pašnekovas.

Vakar Vilniaus meras Vilius Navickas šį klausimą aptarė su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Kaip "Vilniaus dienai" teigė ministrės patarėja Giedrė Balčytytė, konkrečių sprendimų kol kas nepriimta ir "sutarta ieškoti sprendimų". Pašnekovė nedetalizavo, kuo miesto skolų pardavimas užkliuvo ministerijai.

Nauji troleibusai – tik svajose? Atrodo, kad savivaldybė iš bankų, geriausiu atveju, gaus mažiau nei pusę sumos, kurios tikėjosi. R.Adomavičiaus teigimu, jei pavyks įgyvendinti susitarimą su "Snoru", šio banko skirti milijonai pirmiausia keliaus į viešojo transporto sektorių. "Aišku, šiandien pasakyti tvirtai negalima. Bet manau, kad tai išsispręs. Manau, kad labiausiai kalbama apie viešąjį transportą, didžiausios problemos yra tenai", – teigė vicemeras. Primename, kad iš banko lėšų planuojama ir viena didžiausių pastarojo metų investicijų sostinės viešajame transporte – nauji troleibusai. Kaip jau skelbėme, juos sostinės savivaldybė ketina pirkti kitąmet, prieš tai išbandžiusi bent keturių skirtingų gamintojų siūlomas transporto priemones. R.Adomavičius nesiėmė prognozuoti, kas nutiks planams pirkti naujus troleibusus, jei "Snoro" pinigai nepasieks savivaldybės.