5,2 mln. litų už butą Vilniuje. Potencialių šio buto pirkėjų nedaug, o ir tie, kurie gali nekilnojamajam turtui išleisti milijoną ar panašiai, nebesutinka tenkintis vien gražiu vaizdu pro langą ir kelia vis daugiau reikalavimų. Vis dėlto dažnai kainos nurodo ne buto ar namo vertę, o pardavėjo viltis.
Prabangai ribų nėra
Šiuo metu skelbimuose prabangių butų sostinėje kainos svyruoja apie 20 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Vienas siūlomų yra Konstitucijos prospekte. Už 27 aukšte esantį 314 kv. metrų moderniai ir prabangiai įrengtą butą prašoma 5,2 mln. litų.
Kiti milijonus kainuojantys butai įkurti prestižiniuose miesto rajonuose – daugiausia centre ir senamiestyje. Pro jų langus atsiveria įspūdinga miesto panorama. Viduje – dizainerių kurtas interjeras, medžio masyvo grindys, marmuriniai virtuvės baldai, dizainerių sukurti arba antikvariniai svetainės ir miegamųjų kambarių baldai bei šviestuvai. Įrengta geriausios kokybės buitinė technika. Visa tai galima įsigyti jau kartu su butu.
Kai kurie butai gali netgi nustebinti. Dvipusis židinys, kuriuo galima grožėtis iš miegamojo pusės arba ilsintis vonioje, liftas, skirtas trijų aukštų butui, ar pirtis greta vonios kambario nėra taip nerealu, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.
Vaizdo pro langą negana
Ieva Šikšnytė-Brazienė, „Inreal valdymo“ pardavimo projektų vadybininkė, sakė, kad šiais metais pastebimai išaugo butus norinčių įsigyti pirkėjų išrankumas.
„Anksčiau užtekdavo vietos, didelio ploto ir gražaus vaizdo, o dabar to nebeužtenka“, – tvirtino ji.
Pirkėjai ieško buto su geru gražiu vaizdu, pageidauja uždaros, saugomos teritorijos, gražaus eksterjero ir laiptinių interjero.
„Turi būti geras išplanavimas. Pridėtinę vertę turi terasa. Būtent terasa, nebeužtenka balkono“, – sakė I.Šikšnytė-Brazienė.
Vengia didelių daugiabučių
„Minėti pirkėjo poreikiai, manau, daro įtaką tam, kad mažėja didelių butų senamiesčio namuose paklausa, nes tuose namuose nėra automobilių aikštelių, o ir kaimynystė abejotina“, – teigė I.Šikšnytė-Brazienė.
Ji tvirtino, kad netgi rinkos tyrimai rodo, jog didžiausią paklausą išlaiko arti miesto centro esančiuose arba prestižiniais laikomuose rajonuose pastatyti nauji namai. Tokiuose rajonuose kaip Žvėrynas ar Valakampiai kainos ne tik nekrenta, bet netgi kyla.
Be to, pirkėjus mažiau domina butai dangoraižiuose. „Bent jau mes tai jaučiame. Žmonės pradeda vengti tų didelių dangoraižių, didelių pastatų, nori privatumo. Mažas butų skaičius name yra pranašumas“, – sakė I.Šikšnytė-Brazienė.
Vieta – svarbiausia
Tačiau nekilnojamojo turto konsultacijas ir tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės „Centro kubas“ vertintojas-konsultantas Martynas Moška tvirtino, kad didžiausio klientų dėmesio sulaukia senamiestyje ir Užupyje esantys butai.
„Nekilnojamojo turto kaina realiai priklauso nuo vietos. Tai svarbiausias kriterijus. Jeigu yra senamiestyje ar centrinėse gatvėse, tai tas turtas visada bus brangesnis, negu tas, kuris labai prabangiai įrengtas, kurio statybai išleista daug pinigų, bet pastatytas laukuose“, – sakė jis.
Olegas Markovas, įmonės „Capital Vilnius“ brokeris, pritarė, kad svarbiausia žmonėms yra vieta.
„Vieta – tai ir saugumas, ir ramybė, ir prestižas, garbinga kaimynystė, išvystyta infrastruktūra, patogi požeminė automobilių stovėjimo aikštelė“, – įsitikinęs jis.
Remontai parduoti nepadės
Norintiems parduoti savo turimą butą ar namą nekilnojamojo turto konsultantai atskleidžia, kad atlikus remontą pakelti kainos nepavyks.
„Jeigu padarysime butą prabangų, bet miegamajame rajone, jis vis tiek nebus toks patrauklus pasiturinčiam pirkėjui“, – teigė M.Moška.
„Remontas didelės įtakos neturi. Manau, kad prabangus interjeras prastoje vietoje arba prastame name visiškai pridėtinės vertės nesuteikia. Už didesnę kainą negu dominuojanti rinkos kaina tas gražus interjeras tikrai nepadės parduoti“, – pritarė I.Šikšnytė-Brazienė.
Ji teigė, kad gražus interjeras neturės prasmės, jei pats pastatas bus prastos būklės. „Kelti vertę – tai organizuoti uždaras laiptines, tvarkyti aplinką. Taip pat renovacija, be abejo. Jeigu, pavyzdžiui, yra didelis butas senamiestyje, bet jame seni vamzdynai, o stogas abejotinos būklės, jo kaina tikrai nebus didelė arba butas nebus likvidus“, – tikino I.Šikšnytė-Brazienė.
„Yra tokių žmonių, kurie nori atvažiuoti, nusipirkti ir nesukti sau daugiau galvos. Tada jie būna labiau išrankūs, nes žmonių skonis skiriasi“, – sakė O.Markovas.
Per daug emocijų
Nekilnojamojo turto bendrovės RE/MAX vadovas Žiuljenas Galeckas tvirtino, kad kainos dvejopos: tikroji ir ta, kuri atitinka pardavėjo lūkesčius.
„Jeigu jūs žiūrėsite skelbimus ir matysite ten tam tikras kainas, tai nereiškia, kad tas objektas tiek vertas. Pirmas atskaitos taškas turėtų būti realūs registruoti sandoriai, kuriais remiantis būtų galima sakyti, kad tam tikras butas buvo parduotas už tokią kainą, tad jis tiek buvo vertas“, – sakė Ž.Galeckas.
Jis mano, kad žmonės dažnai į savo parduodamą turtą žiūri paviršutiniškai ir per daug emociškai. Jie vertina sumą, kurią mokėjo patys pirkdami parduodamą butą ar namą, prideda sumą, kurią išleido remontui ar renovacijai, o tada dar įvertina emocinį ryšį, bet neatsižvelgia į pasikeitusią turto būklę.
Elgtis reiktų priešingai. Žmonės turėtų suprasti, kad tokio paties emocinio ryšio pirkėjas nejaus, kad jam gali nepatikti padarytas remontas ir, vos įsigijęs būstą, jis tuoj pat viską pakeis, todėl nesutiks mokėti didesnės sumos.
„Galiu pateikti pavyzdį: kalbėjau su vienu klientu ir jis sakė: “Šitas stalas yra mūsų šeimos židinys, čia mūsų pagrindinė vieta, kur mes kalbamės, bendraujame. Šitą stalą užsakiau iš Italijos meistro, jis man kainavo apie 100 tūkst. litų.„ Tas stalas toks kvadratinis, nedidelis, nes jų šeimoje keturi asmenys. Todėl aš klausiu: “Kas bus, jei pirkėjų šeimoje bus penki asmenys? Kaip jie prie šito stalo sėdės?" – paaiškino Ž.Galeckas.
Būstas turi tarnauti
Ž.Galeckas neslepia, kad kartais atsiranda tarpininkų, sutinkančių parduoti objektą, už kurį prašoma kaina neatitinka realybės. Lygiai taip pat kartais atsiranda žmonių, kurie sutinka tą kainą sumokėti. Tačiau Lietuvoje prabangaus daikto supratimas vis dar yra iškreiptas.
„Pavyzdžiui, tarkim, klientas prabangiame rajone nori parduoti gerai pastatytą, kokybišką, didelį, puikiai įrengtą, su sutvarkytu kiemu ir t. t. namą, bet jis yra tarp aplinkui esančių lūšnų. Kelias nesutvarkytas, šaligatviai nesutvarkyti, socialinė aplinka nepalanki ir t. t. Tačiau jis dažnai vis tiek mano, kad kaina turi būti didelė dėl to, kad tai yra namas ir kokioje vietoje jis yra. Bet iš tikro labai didelę dalį kainos sudaro ta socialinė aplinka: ar aplinkui yra panašių namų, ar panašus gyventojų sluoksnis, kaip jie tarpusavy bendrauja, kaip jie sprendžia bendrų erdvių klausimą“, – sakė Ž.Galeckas.
„Pagrindinis tikslas – kad būstas tarnautų žmonėms. Šiuo metu Lietuvoje žmonės linkę tarnauti būstui“, – įsitikinęs Ž.Galeckas.
Jis mano, kad žmonės turėtų suvokti, jog butas ar namas tėra daiktas, ir nebūtina prie jo taip prisirišti. Pats Ž.Galeckas su šeima butą nuomojasi.
„Žmonės apie butus sako: “Aš negaunu tiek, kiek noriu, tai ir liksiu čia arba geriau jis stovės tuščias, bet pigiau aš jau tikrai neparduosiu.„ Ir lieka gyventi ten, kur jiems nepatogu, kur nepatinka“, – tvirtino jis.
Naujausi komentarai