Kauno daugiabučių gyventojai atranda būdų, kaip išsivaduoti nuo savivaldybės paskirtų administratorių. Jie steigia ne tik bendrijas, bet ir sudaro jungtinės veiklos sutartis.

Naudojasi nauja galimybe

Daugumą Kauno daugiabučių ūkių valdo savivaldybės konkurso keliu paskirtos pastatų administravimo įmonės. Kiti namai turi įsteigę butų savininkų bendrijas. Pataruoju metu populiarėja trečias valdymo būdas – jungtinės veiklos sutartys, kai gyventojai įgalioja vieną ar kelis savo atstovus rūpintis pastato reikalais.

V.Krėvės prospekto 39-ojo namo gyventojas Faustinas Lastauskas pasakojo, kad anksčiau nuolat tekodavo kariauti su būsto administravimo įmone. „Mums pateikdavo tiesiog dideles sąskaitas už įvairius remonto darbus, dėl kurių nebūdavo tariamasi su gyventojais, nuolat susidurdavome su arogantišku administratoriaus požiūriu“, – aiškino vyras.

Bendrame namo gyventojų susirinkime F.Lastauskas ir dar vienas vyras pasirašė su kaimynais jungtinės veiklos sutartį. Veikdami namo žmonių vardu jie galėjo nutraukti sutartį su paskirtu savivaldybės administratoriumi ir patys ieškoti specialistų šildymo sistemų ir techninės priežiūros darbams.

Tikisi sutaupyti

Pasak F.Lastausko, atsisakius paskirto administratoriaus globos, namo administravimo ir techninės priežiūros įkainiai sumažėjo 40 proc. „Taip pat triskart pigiau atsieina įvairūs remonto darbai“, – tvirtino F.Lastauskas.

Kito, Taikos prospekto 87-ojo namo įgaliotas atstovas Antanas Zuzevičius skaičiuoja, kad jo daugiabutis per metus sutaupys 10 tūkst. litų. „Suradome kitą administruojančią įmonę, kuri daugelį paslaugų suteikia pigiau, o svarbiausia, kad su ja daug paprasčiau bendrauti ir pranešti apie iškilusius rūpesčius nei su priskirtu administratoriumi“, – kalbėjo A.Zuzavičius.

Gyventojai minėjo, kad savininkų bendrijos jie nesteigė dėl sudėtingų procedūrų, taip pat išvengė būtinybės samdyti pirmininką ir buhalterę.

Bendrijos tebeturi pranašumų

Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius sakė, kad jungtinės veiklos sutartys pradėjo populiarėti prieš trejus metus. „Ypač jas pamėgo nedideli daugiabučiai, bet pastaruoju metu jungtinės veiklos sutartis ima sudarinėti ir daug butų turinčių namų gyventojai“, – sakė vedėjas.

Pasak A.Andriulevičiaus, nors įsteigti bendriją daug sudėtingiau, tačiau ši forma turi daug pranašumų. „Visų pastarąjį dešimtmetį statytų daugiabučių gyventojai įsteigę bendrijas. Pirmininkas turi daugiau galių nei įgaliotas pagal jungtine veiklos sutartį atstovas, taip pat bendrijos gali kaupti lėšas atskiroje juridinio asmens sąskaitoje ir reikalui esant jas panaudoti be papildomos rinkliavos. Tačiau ne visų daugiabučių gyventojams pavyksta suburti bendrijas, todėl ir jungtinės veiklos sutartys randa nišą“, – aiškino A.Andriulevičius.

Iš viso pagal jungtinės veiklos sutartis Kaune valdoma apie 450 namų. Bendrijoms priklauso 1649 daugiabučiai, 2450 administruoja konkurso būdu savivaldybėje parinktos įmonės.