Neįšylantis pavasaris ir turistų stygius sumaišė Kauno kavinėms, barams ir restoranams kojas pakirtusį kokteilį. Atšiauriomis sąlygomis vegetuojančio verslo viltis – saulė ir suomiai.

Tušti stalai

Vakar Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę saulė padalijo į dvi dalis. Šešėlyje likusios lauko kavinės, restoranai ir barai atsidūrė lyg kitame plačios upės krante. Į jį lankytojų nesugebėjo privilioti nei akcijos, nei paslaugūs darbuotojai.

„Saulės laukiam lyg išsigelbėjimo“, – tarė prie tuščių lauko staliukų pavėsyje rymojęs baro „Sushi Sushi“ padavėjas-barmenas Juozas Rimkevičius.

Kai kurios maitinimo įstaigos lauko staliukų dar neištraukė. Kai kurios pastatė tik dalį jų.

„Tikiuosi, kad pavasarį jau peržiemojome, – juokavo dalį stalų pastačiusio restorano “Miesto sodas" vadovas Gintautas Ruminas. Vakar dieną sąstingis tęsėsi. Daugiau nei prie dešimties restorano lauko stalų sėdėjo tik poetas Gintaras Patackas ir miesto tarybos narys Aušrys Kriščiūnas.

Pramogoms neužtenka pinigų

Keturiolika metų restoranui vadovaujantis G.Ruminas nepamena, kad šaltoji metų atkarpa būtų tokia ilga.

„Pirmuosius pavasario daigus pamatydavome maždaug kovo viduryje, todėl galima sakyti, kad šaltasis metų periodas šiais metais užsitęsė maždaug šešias savaites“, – skaičiavo G.Ruminas.

„Ši žiema buvo viena iš sunkiausių per visą mūsų gyvavimo laiką“, – G.Ruminui pritarė prieš 20 metų Senamiestyje įsikūrusio restorano „Skliautas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis.

Šaltuoju metų laiku Kauno maitinimo įstaigas išlaiko lietuviai, kurių dažnas šiais laikais gyvena nuo vienos sąskaitos už šildymą iki kitos. Šiais metais apmokėtos dar ne visos sąskaitos.

„Jaunimas žiemą judėjo, tačiau iš kavinių dingo vidurinė kauniečių klasė. Ši žiema su savo ilguoju šildymo sezonu iš žmonių atėmė visus pinigus, kuriuos jie galėjo skirti pramogoms. Žmonės laisvesni pasijaus gegužės viduryje, kai apmokės paskutines sąskaitas už šildymą“, – patirties suformuotomis įžvalgomis dalijosi Ą.Gaižutis.

Sunkiausia naujokams

„Ne viskas prarasta. Gera vasara ir šiltas ruduo galėtų atkurti pusiausvyrą“, – vilties neprarado „Medžiotojų užeigos“ vadovas Ričardas Mačiulaitis. Netrukus vyras pripažino besibaiminantis, kad tokia sunki žiema netaptų pragaištinga neseniai į maitinimo verslą panėrusiems kolegoms.

„Visam sektoriui yra liūdna, ypač tiems, kurie investavo prieš metus ir nebuvo pasirengę tokiai žiemai. Mes jau 15 metų dirbame ir turime tam tikrą įdirbį. Žinome, kad tai, ką uždirbome vasarą, turime atsidėti žiemai. O naujokams yra kur kas sunkiau“, – pastebėjo R.Mačiulaitis.

„Tikrai labai sunku. Pernai kovą jau jautėsi atsigavimas po žiemos, o šiemet kovas buvo net sunkesnis už sausį“, – stebėjosi antrą žiemą peržiemojusios vyninės savininkė Giedrė Labonienė.

„Ir mes dirbome jau antrą žiemą, todėl žmonės mus žinojo, ateidavo. O pirmą žiemą buvo kur kas sunkiau. Nežinau, kaip būtų pasibaigę, jei būtume atsidarę prieš šią žiemą“, – svarstė J.Rimkevičius.

Laukia suomių

Per žiemą pasisėdėjimų lauko kavinėse labiausiai išsiilgę kauniečiai šiemet jau ištaikė progą prisiėsti prie staliukų, tačiau juos pastačiusių įstaigų vadovai labiausiai laukia užsieniečių. Senamiestyje jau pastebėtas vienas kitas skandinavas, lenkas, rusas.

„Pirmosios kregždės laksto po Senamiestį. Taip pat šiemet pastebėjau, ko anksčiau neteko matyti – italų“, – kalbėjo užeigos „Crazy House“ savininkas D.Rumšas.

Kaunietis skaičiuoja, kad lietuviai jo užeigoje sudaro maždaug 80 proc. lankytojų, tačiau jų išleidžiami pinigai – tik pusė visų įplaukų. Kitą pusę išleidžia užsieniečiai. Pastaruosius porą metų Kauno kavines ir restoranus dosniai maitino suomiai. Išskėstomis rankomis jų laukiama ir šiemet. Tiesioginiai skrydžiai Karmėlavą su Tampere sujungs nuo rytojaus.

Tiesa, nereikėtų tikėtis, kad nuo suomių neatsiginsime jau šią ar kitą savaitę. Užsieniečiai atostogas taip pat derina atsižvelgdami į oro sąlygas. Be to, dėl mažų kainų Kauną pamėgę skandinavai dažniausiai keliauja šeimomis. Todėl dalis turistų pasirodys tik tada, kai jų šalyse baigsis mokslo metai.

Didelė konkurencija

„Suomiai tikrai būtų turėję ką veikti pas mus ir žiemą, tačiau prieš ją skrydžiai iš Suomijos buvo nutraukti“, – apgailestavo Kauno turizmo informacijos centro vadovas Sigitas Sidaravičius.

Dėl pagausėjusių turistų srautų per kelerius metus sužibėjęs Senamiestis pernai gavo smūgį žemiau juostos, kai paaiškėjo, kad aviakompanija „Ryanair“ gerokai apkarpo skrydžių skaičių į Kauną.

„Senamiesčio visuma tapo labai patraukli turistams, bet jų grandinė nutrūko“, – apgailestavo R.Mačiulaitis.

S.Sidaravičius pripažino, kad šiemet miestą aplankė mažiau turistų nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau jis patikino, kad turistų srautas nėra nukirstas, o maitinimo įstaigų atstovai jį geriau pamatytų, jei nesusidurtų su tokia didele konkurencija.

„Pasivaikščiokite Vilniaus gatve ir pamatysite, kad visų pastatų pirmuose aukštuose arba rūsiuose įrengtos kavinės ir naktiniai klubai. Pasirinkimas yra milžiniškas. Konkurencija daro savo“, – pastebėjo S.Sidaravičius.

Mokės atgaivintą mokestį

Šiais metais verslininkams tenka susikauti ne tik su nepalankiomis oro sąlygomis, bet ir po kelerių metų atgijusiu mokesčiu. Keletą metų už lauko kavines Kauno miesto savivaldybei mokėti nereikėjo, bet šiemet kas mėnesį teks pakloti po du litus už kvadratinį metrą. Žinoma, tai nuo lauko kavinių statybų neatbaidys, nes baras be terasos ir kelių stalų lauke – žlugęs.

„Lietuvis – kupranugaris. Kad ir kiek jam krautum, jis vis tiek eis iki oazės, kol gaus atsigerti vandens“, – nusišypsojo Ą.Gaižutis.

„Tas mokestis nėra didelis, bet tai, kad jo nebuvo, prisidėjo prie to, kad Senamiestyje pavyko sukurti tokį šurmulį, koks yra dabar“, – įsitikinęs R.Mačiulaitis.

Jis mano, kad didesnę žalą verslui daro ne lauko kavinių mokestis, o nepastovi savivaldybės politika. Lauko kavinių projektai iki šiol būdavo derinami keleriems metams. Dabar jie derinami tik metams. Manoma, kad tai gali kai kuriuose verslininkus sustabdyti nuo planuotų investicijų.