Erkiniu encefalitu susirgus ugniagesiui – kolegų nerimas: dėl skiepų vyrauja chaosas

Dėl vakcinos – porą metų trukę žygiai

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad susirgusio kolegos ir trijų vaikų tėvo būklė yra sunki.

„Kolega gydomas Intensyvios terapijos skyriuje, jam – paralyžius. Erkinis encefalitas jam diagnozuotas praėjusią savaitę, tačiau, vakar dienos duomenimis, pagerėjimo kol kas nėra“, – sakė pašnekovas.

S. Džiautas prasitarė, kad itin liūdina tai, jog dėl skiepų su vadovybe buvo kalbama nuo 2017-ųjų metų gegužės. „Darbdavys privalo skiepyti: jo prievolė ir pareiga buvo skiepais pasirūpinti, visiems juos pasiūlyti, išaiškinti galimą žalą, o tai nebuvo padaryta. Dvejus metus tęsėme žygius, kad būtų įsigyti skiepai nuo erkinio encefalito, tačiau jie atsirado per vėlai – vos mėnuo, kai mes pradėti skiepyti“, –  pašnekovas teigė, kad net ir prieš mėnesį paskiepijus dabar jau sergantį 36-erių kolegą, niekas nebūtų pasikeitę.

„Dabar nuo erkinio encefalito yra paskiepyti maždaug 10-20 proc. visų ugniagesių. Vyrauja chaosas: niekas nežino, kada bus paskiepyti, o gal patys turime važiuoti skiepytis“, – sakė Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis S. Džiautas.

Ir nors jau pernai metų pabaigoje Plungėje nuo erkinio encefalito mirė vienas ugniagesys, tačiau net ir po skaudžios jauno vyro mirties pasirūpinti vakcinomis nebuvo skubama. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aplaidžiai vykdo šią pareigą. Tai – neūkiškumas. Tiesą sakant, net nežinau, kaip tokį elgesį pavadinti“, – apgailestavo pašnekovas. 

Tiesa, jis neslepia, kad maždaug 10-20 proc. visų ugniagesių skiepų nuo šios ligos atsisako.

„Jeigu sergančio kolegos šeima arba jis pats kreipsis į profesinę sąjungą dėl žalos išieškojimo iš darbovietės, tai mes būtinai nemokamai jam atstovausime teisme. Jis yra profesinės sąjungos narys“, – teigė S. Džiautas.

Kaip pranešė LNK žinios, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai teigia, kad Santaros klinikose gydomas ugniagesys pats atsisakė skiepytis. Be to, nežinoma, ar jam erkė įsisiurbė darbo metu, ar ne, nes pareigūnas dvi savaites atostogavo.

Šiemet jau mirė vyras

Antradienį buvo pranešta, kad nuo erkinio encefalito Šiaulių apskrityje mirė vyras. Tai – pirmoji erkinio encefalito auka šiemet. Šis žmogus penkias paras buvo gydytas ligoninėje, tačiau ligos įveikti nepavyko ir ji baigėsi mirtimi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) praneša, kad sergamumas šia liga vis auga. Preliminariais duomenimis, per šį pusmetį (sausio-birželio mėn.) erkiniu encefalitu  susirgo virš 90 asmenų ir tai trečdaliu daugiau nei registruota susirgimų pernai per tą patį laikotarpį (61 atvejis).

Susirgęs karys bylinėjasi teisme

Liepos pradžioje portalas jau rašė apie karį, kuris taip pat susirgo nuo erkės įkandimo, ir nusprendė su kariuomene bylinėtis teisme. Erkė savanoriui įsisiurbė pratybų metu.

Kaip teigė Lietuvos kariuomenė, čia tarnaujantys kariai yra skiepijami nuo erkinio encefalito, tačiau kariai savanoriai kursą ne visuomet baigia dėl asmeninių priežasčių ir tarnybos ypatumų.

Kaip BNS informavo Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai pagal galiojančią tvarką gali būti skiepijami tik tomis dienomis, kai yra pašaukti į tarnybą. „Kariai laikomi paskiepytais nuo erkinio encefalito jei tam tikru periodiškumu yra gavę tris dozes vakcinos (antroji dozė turi būti suleista po 1-3 mėn. po pirmosios, trečioji – po 5-12 mėn. po antrosios). Deja, dėl tarnybos KASP ypatumų ir karių savanorių apsisprendimo, pasitaiko atvejų, kuomet vakcinacija pagal nustatytą schemą nebaigiama“, – teigė jis.

Dalį darbingumo praradęs vyras prašo iš Lietuvos kariuomenės priteisti 1 tūkst. eurų būsimų gydymo išlaidų ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu. Ieškovas 2016 metų balandžio 14-17 dienomis dalyvavo lauko taktinėse pratybose, kur gavo užduotį persirengti civiliais rūbais ir vykdyti imituojamo priešo stebėjimą. Jis vaikščiojo po miškingas vietoves, kuriose buvo labai daug erkių ir nepastebėjo įsisiurbusios erkės. Erkiniu encefalitu susirgusiam vyrui buvo diagnozuotas 60 procentų nedarbingumas. Kadangi jis nebuvo darbdavio paskiepytas nuo erkinio encefalito, reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas kol kas dėl pateikto ieškinio nėra pasisakęs. Lietuvos kariuomenės duomenimis, minėtu atveju karys nebuvo atvykęs skiepytis, nors tokią galimybę teisės aktai sudarė. „Neatvykimo priežastis dar tiksliname“, – teigė G. Ciunis.