Greičio matuokliai, stovintys valstybiniuose keliuose, skaičiuojami šimtais, tačiau vairuotojų jie nebegąsdina. Dalis greitį viršija ir toliau, o likusieji laukia, kol greičio matuokliai įves keliuose tvarką.

„Laksto. Na, gal skuba žmonės, bet laksto. Jaunimas gal daugiau“, – sakė žurnalistų kalbintas vyras.

„Reikia važiuoti protingai, o ne nutrūktgalviškai viršyti greitį“, – svarstė kitas. „Aš manau, kad prevenciškai turėtų statyti tas kameras. Ne slapta, o statyti jas matomoje vietoje. Tada visi sumažintų greitį ir saugiai pravažiuotų“, – įsitikinusi sutikta moteris.

„Švietimas, auklėjimas nuo mažų dienų kaip ir mokykloje. Viskas nuo švietimo priklauso“, – sakė kalbintas dar vienas vyras.

Tačiau statistika rodo, kad nei švietimas, nei greičio matuokliai vairuotojų nestabdo. Pernai užfiksuota beveik 460 tūkst. greičio viršijimų. Šiemet, dar nesibaigus metams, šis skaičius siekia 767 tūkst.

„Ryte ir vakare vairuotojai labai skuba kur tik yra galimybė, ir dieną lekia. Tai rodo vairuotojų nervingumą, nemokėjimą planuotis laiko. Na, o paskui visa tai suverčiama į tai, kad: „duokite mums lėkti, nes taip smagu““, – pasakojo saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.

Kovodama su greitį viršyti mėgstančiais vairuotojais Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet įrengė penkiskart daugiau greičio matuoklių. Tokiu būdu jie tikisi didinti vairuotojų sąmoningumą. 

„Turime 81 vidutinį greičio matavimo ruožą arba 162 kameras ir 70 momentinio greičio matavimo kamerų. Kitais metais dar atsiras papildomai 50 vidutinio greičio matavimo ruožų“, – sakė LAKD Intelektinių ir informacinių technologijų departamento direktorius Darius Rašinskas.

Sumuštinis dabar brangiau kainuoja negu viršyti greitį.

Greičio matuoklis bent dalį vairuotojų nuspausti pedalus priverčia, tačiau skirtinguose miesto vietose vis išdygstantys trikojai greičio mėgėjus pagauna kur kas lengviau. Vis dėlto, policininkai įsitikinę, kad greičio matuokliai – neužtektinai efektyvūs – kelių erelius pavyktų suvaldyti tik padidinus baudas.

„Sumuštinis dabar brangiau kainuoja negu viršyti greitį, tai, manau, kad tai tikrai nėra tolygūs dalykai“, – kalbėjo Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas.

„Jų pasakymas, kad reikia didesnių baudų, turi tam tikrą logiką. Jei važiuoja 95 km / val. gatve, kurioje numatytas greitis 50 km / val., tai iš manęs net neatims vairuotojo pažymėjimo – aš gausiu piniginę baudą, bet gal didžiajai daliai Lietuvos vairuotojų jau tai nebeturi didelės įtakos“, – svarstė saugaus eismo specialistas.

Tačiau tiek policija, tiek ir Kelių direkcija tikisi, kad greičio viršytojų skaičiai greitai didėti nustos. „Nenorėkime iš karto, tarkime, per kelis pirmus Lietuvos dešimtmečius, suformuoti labai pilietišką vairuotojų visuomenę. Tai daroma po truputį, tolygiai ir ne iš karto“, – įsitikinęs Vilniaus kelių policijos vadovas.

Susisiekimo ministerija artimiausiu metu neketina didinti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.