Kompanijai IMB ir Vyriausybei pasirašius ketinimų protokolą dėl tyrimų centro steigimo Lietuvoje, užvirė karštos diskusijos. Vieni dėl investicijų džiaugiasi, kiti abejoja tikrąja centro nauda.

Žengs į Lietuvą

Viešėdamas Niujorke ministras pirmininkas Andrius Kubilius sukirto rankomis su IBM pasauliniu viceprezidentu tyrimams ir intelektinei nuosavybei Thomu Reevesu.

Tarptautinė kompiuterių, technologijų ir informacinių technologijų (IT) korporacija IBM ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl bendro tyrimų centro steigimo Lietuvoje.

Vyriausybės duomenimis, sutartis dėl šio centro steigimo bus pasirašyta dar šį pusmetį. Tikimasi, kad tai bus didžiausias IT projektas Lietuvos istorijoje.

Gamina galingus kompiuterius

Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterinių tinklų centro direktorius, docentas Rimantas Kavaliūnas atkreipia dėmesį į IBM klientus. Jie – didžiausi bankai, stambios įmonės, kurių veikloje reikalingos didelių skaičiavimų funkcijos.

"Ši įmonė turi didžiausią patirtį ir nuo seno visame pasaulyje diktuoja madas, – pabrėžė R.Kavaliūnas. – Eiliniai vartotojai gal retai susiduria su šios įmonės produktais, bet didelių įmonių, kurios naudoja galingus kompiuterius, gretose ji yra lyderė."

Docentas pastebi, kad IBM kompiuterių Lietuvoje beveik nėra. Jų programavimas – sudėtingas ir daug laiko sąnaudų reikalaujantis procesas, kuriame dalyvauti gali tik aukštos kvalifikacijos žmonės.

"Išlaikė akademinį stilių ir su paprastais daiktais neužsiima", – pagarbiai apie tarptautinę kompaniją kalbėjo R.Kavaliūnas.

Jeigu IBM įkurs modernią nanotechnologijų laboratoriją mūsų šalyje, tai, anot docento, bus didelis laimėjimas visiems Lietuvos mokslininkams. Šiuo metu didesniais pasiekimais ir pažangiomis darbo sąlygomis gali pasidžiaugti tik medikai ir mobiliųjų technologijų specialistai.

Trūksta laboratorijų

Mokslininkai sutaria: kiekvienas panašus projektas, investicijos į aukštųjų technologijų plėtrą Lietuvoje yra reikšmingas.

"Pirmiausia gimsta technologijos, paskui formuojasi pramonė, o vėliau ir apie didesnes pensijas galima kalbėti", – ekonomikos teoriją priminė KTU Elektros sistemų katedros docentas Enrikas Vilimantas Nevardauskas.

Esminis dalykas, anot jo, yra tas, kad šioje srityje dirbantys mokslininkai yra ypač aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie, be kita ko, dar ir daug uždirba.

Jam apmaudu, kad dabar mūsų universitetai negali pasigirti naujausiomis technologijomis, prestižinėmis laboratorijomis. Esą jaunas mokslininkas, atėjęs į laboratoriją, dažniausiai randa apytuštį stalą ir kiek senstelėjusią literatūrą. O turėtų būti priešingai – daugybė prietaisų, lentynose sudėti naujausi žurnalai ir knygos. Laboratorijoje mokslininkai skaitytų, gilintųsi į mokslinę literatūrą.

"Ko gero, tokią laboratoriją pasiūlys IBM ir dėl to turėtume tik džiaugtis", – kalbėjo E.V.Nevardauskas.

Jis įsitikinęs, kad pasaulinė kompanija žengs į Vilnių, nes ten telkiasi daugiausia elektronikos srities mokslininkų. Tačiau Kaunas, docento teigimu, pirmauja energetikos ir medicinos srityje.

Sienos seniai išnykusios

Paklaustas apie protų nutekėjimą E.V.Nevardauskas pabrėžė, kad šiandien sienų nelikę. Esą fiziškai Lietuvoje esantis specialistas, pavyzdžiui "Barclays" darbuotojas, iš tiesų tam tikru metu dirba kokiame nors Mumbajaus (Indija) banke, kurį tikrina. Kitą dieną jis jau gilinasi į Johanesburgo (Pietų Afrikos Respublika) bankų finansines operacijas. Gali būti, kad ir IBM laboratorijoje Vilniuje dirbantys žmonės bus susieti moksliniais ryšiais su kolektyvais, išsibarsčiusiais po visą pasaulį.

"ES yra tarsi didelė lėkštė, iš kurios visi semiame šaukštu, todėl kalbėti apie protų nutekėjimą sudėtinga, visi kuriame bendrą produktą", – kalbėjo E.V.Nevardauskas.

KTU Fizikos ir fundamentaliųjų mokslų fakulteto profesorius Arvaidas Galdikas apgailestauja, kad mūsų aukštosios mokyklos negali pasiūlyti jauniems ir perspektyviems mokslininkams tokių darbo sąlygų, kokios įprastos stipriuose Vakarų universitetuose.

"Sąlygos Vakaruose geresnės, nenuostabu, kad dalis jaunų mokslininkų išvažiuoja. Dabar ypač skatinamos podaktarinės studijos. Po tokių stažuočių dažnai mokslininkai ir negrįžta", – situaciją apibendrino A.Galdikas.

Profesorius įsitikinęs, kad IBM tyrimų centro kūrimas Lietuvoje yra svarbus įvykis mokslo pasaulyje. Pirmiausia bus sukurta darbo vietų, antra – jauni specialistai pamatys, kad ir Lietuvoje gali dirbti aukštųjų technologijų srityje bei klestėti. Tokių laboratorijų kūrimas skatins studentus rinktis techniškąsias disciplinas. A.Galdiko žiniomis, nanotechnologijų, o konkrečiau – saulės elementų sityje, Lietuvoje yra nemažai nuveikta. Stiprios Vilniaus universiteto mokslininkų grupės turi nemenką įdirbį.

Neaiškūs investuotojų motyvai

Kai kurie Kauno mokslininkai atsargiai vertina IBM investicijas Lietuvoje. Jie įsitikinę, kad kol nežinomos visos tokių investicijų aplinkybės, neaišku, ar bus kuo džiaugtis.

"Nenoriu pyktis su premjeru, todėl negaliu viešai sakyti savo nuomonės", – sakė redakcijai žinomas KTU profesorius. Jis abejoja, ar tokios mažos šalies, kaip mūsų, mokslinis potencialas gali patenkinti tokią pasaulinę kompaniją kaip IBM.

"IBM turėtų gauti fantastiškas sąlygas, kad ateitų. Be to, kol kas turime labai nedaug aukšto lygio specialistų, o ir jų rengimo apimtis nėra didelė", – argumentus vardijo profesorius.

Jam susidaro įspūdis, kad suinteresuotos grupės pučia burbulus ir kam bus skirta šio centro veikla, kol kas neaišku.

Neseniai iš Bristolio universiteto po ten praleistų ketverių metų grįžęs mokslų daktaras Artūras Ulčinas taip pat stebėjosi IBM sprendimu pradėti veiklą Lietuvoje.

"Tai yra aukščiausio lygio kompanija ir man sunku suprasti, ką ji gali veikti Lietuvoje", – kalbėjo A.Ulčinas.

Plačiau skaitykite antradienio "Kauno dienoje".