Ar išties naujosios technologijos apvers kasdienį žmonių gyvenimą aukštyn kojom? Ką tik paskelbtas korporacijos IBM prognozes Lietuvos mokslininkai vertina atsargiai.

Informacinių technologijų korporacija IBM ką tik paskelbė penkias inovacijas, per artimiausius penkerius metus pakeisiančias žmonių gyvenimo būdą, darbo įpročius ir laisvalaikį. Trečius metus iš eilės skelbiamos "IBM Next Five in Five" prognozės parengtos remiantis naujausiomis socialinėmis, rinkos tendencijomis, taip pat technologijų naujovėmis iš IBM laboratorijų visame pasaulyje.

Energiją taupančios technologijos

Viena IBM prognozių skelbia, kad saulės energija greitai gali tapti prieinama žymiai daugiau gyventojų. Šiuo metu saulės energijos kaupimo įranga vis dar prabanga, tačiau artimiausiu metu ją gali pakeisti kuriamos plonos saulės energijos elementų ląstelės, kurios bus montuojamos į įvairias medžiagas. Šie elementai bus 100 kartų plonesni už dabar naudojamus silicio lipdukus ir kainuos žymiai pigiau.

Kitaip nei dabartiniai kuo aukščiau keliami saulės energijos rinktuvai, naujosios technologijos galės būti "atspaustos" ant bet kokių išorinių paviršių – namo sienų, įvairių tipų dangų, langų, stogų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar tiesiog ant drabužių.

Inga Konstantinavičiūtė

Lietuvos energetikos instituto darbuotoja

Penkeri metai – per trumpas laikas išplisti tokioms technologijoms, kokias energetikos srityje IBM prognozuoja atsirasiant. Tuo labai abejoju, ar Lietuvoje tokios technologijos atsiras taip greitai. Aišku, galbūt labai apsirinku, bet manau, kad tai gali įvykti pasaulyje, bet ne Lietuvoje, esame per daug konservatyvūs, nepasiduodantys naujovėms. Trukdo ir tai, kad esame pernelyg neturtinga valstybė. Be to, kai kurioms technologijoms ateiti trukdo ir Lietuvos klimatas, pavyzdžiui, saulės baterijos mažai naudojamos, nes pas mus mažai saulės. KTU universitetas yra atlikęs tyrimus, kurie atskleidė, kad kombinuojant saulės energiją su vėjo ir geotermine energijomis, galima patenkinti energijos poreikius.

Vaclovas Miškinis

Lietuvos energetikos instituto, Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas

Tikimybė, kad energetikos srityje bus proveržis, reali, tačiau tai įvyks ne anksčiau kaip po 15–20 metų. Reikia sukurti visiškai naujas technologijas, tačiau tokių realiai sukurtų pavyzdžių aš nežinau. Naujų technologijų kaina iš pradžių bus didelė. Be to, masinei gamybai sukurtus produktus išleisti į rinką reikia nemažo laiko. Technologijų paklausą turėtų lemti jų naudingumas. Jei naujo gaminio naudingumo koeficientas yra žemas, tai ir masinė gamyba būtų abejotina. Ateitį labiau sieju su tradicine energetika – biologiniais ištekliais, vėjo bei lygumų upių energija. Pasaulyje šiuo metu didėja saulės energijos panaudojimas. Norint, kad rinkoje atsirastų naujos technologijos, gaminančios energiją, reikia kelių dešimtmečių – tai įrodyta ilgalaike patirtimi. Esminių proveržių kol kas nėra, viskas vyksta palaipsniui. Vienas tokių pavyzdžių – vėjo jėgainių naudojimas. Prieš keletą dešimtmečių jų buvo labai mažai. Dabar daugelyje valstybių vėjo jėgainės naudojamos masiškai. Lietuvai taip pat būtų palankiausia naudoti vėjo energiją, išskyrus vieną niuansą – vėjo ne visada būna, kai reikia labiausiai. Tikėti prognozėmis ne visada reikia, nes dažniausiai pateikiamas jų optimistinis variantas.

Sveikatos sutrikimai bus išpranašaujami

Anot IBM, po penkerių metų gydytojai savo pacientams galės pateikti jų genų žemėlapį, pagal kurį nesunkiai nustatys, kokiomis ligomis jūs galite susirgti per visą gyvenimą. Tai leis ir apsidrausti – žinosime, ką reikia daryti, norint to išvengti: kokius maisto produktus rinktis, kaip keisti savo gyvenimo būdą ir pan. Specialistų teigimu, tokia pranašystė kainuos mažiau nei 200 JAV dolerių.

Mokslininkams atskleidus žmogaus genomo paslaptis, farmacijos kompanijos galės kurti efektyvesnius vaistus. Tai bus kiekvienam pacientui individualiai pagal jo DNR kuriami medikamentai.

Laimutis Kučinskas

KMU Biologijos instituto asistentas

Lietuvoje šių technologijų greitai nebus, nebent kur nors kitur pasaulyje. IBM sukūrė naują technologiją, kuri leis atpiginti genetinius tyrimus. Paskelbta, kad Jungtinėse Valstijose ji atsiras po ketverių metų, tačiau Lietuvą jos pasieks geriausiu atveju tik po 15–20 metų. IMB prognozės – kol kas tik reklama, nes genetiniai tyrimai tebėra brangūs, o jų metodika iki galo neparengta. Ateityje, manau, genetiniai tyrimai bus naudojami ne visais atvejais, o tik onkologinėms ligoms diagnozuoti. Vienu metu bus tiriamos žmogaus genomos ir stebimos vėžinės ląsteles. Pagal tai tyrimai bus individualizuoti. Lietuvoje trūksta elementarių dalykų ir nėra ką kalbėti apie naujausias technologijas. Pas mus žmogaus sveikata paremta realiais ir paprastais dalykais – patariama riebiai nevalgyti, prižiūrėti savo mitybą, nerūkyti, sportuoti, išgerti tik saikingai ir nesinervinti dėl niekų. Realiame gyvenime šie patarimai duoda didesnę naudą nei genetiniai tyrimai. Ligos, kuriomis serga žmonės, yra gyvenimo būdo, aplinkos, kurioje gyvename, ir genetikos atspindys. Gerai ištyrus žmogų, galima ir be genetinių tyrimų pasakyti, kokiomis ligomis jis turi polinkį susirgti.

Edis Čiukšys

KMUK Medicinos technikos tarnybos sektoriaus viršininkas

Pasaulinio masto kompanijos be reikalo tokių duomenų neskelbtų. Tačiau aš šiek tiek skeptiškai vertinu tokias naujienas. Dirbu su modernia medicinine įranga ir šiuolaikiškais diagnostikos aparatais bei esu pastebėjęs, kad daugiafunkcinis diagnostikos aparatas, tinkantis daugeliui ligų nustatyti, neatlieka savo funkcijų taip gerai kaip specializuota medicinos aparatūra. Pavyzdžiui, specialiai širdžiai tirti skirta medicinos aparatūra darbą atliks geriau nei daugiafunkcinis aparatas. Kol kas nėra tokios medicinos aparatūros, kuri tiktų visoms ligoms ištirti. Jei tokia aparatūra atsirastų po penkerių metų, ji negalėtų būti iš karto masiškai naudojama, nes prireiktų laiko jai išbandyti ir tik tada pradėti gamybą.

Internetas balsu ir klausant

Per artimiausius penkerius metus smarkiai pasikeis ir naršymas internete. Tai bus galimą daryti be kompiuterio klaviatūros, pelės ir monitoriaus – tiesiog savo balsu. Naujos technologijos iš esmės pakeis informacijos kūrimą, pateikimą ir naudojimą, nes vietoj teksto bus naudojama kalba.

Tokios prielaidos yra daromos ne tik dėl toli į priekį pažengusių technologijų, to reikalauja ir pati rinka. Tokiose šalyse kaip Indija šnekamoji kalba yra naudojama žymiai plačiau nei rašytinė įvairiose srityse – valdžios institucijose, švietime, kultūroje.

Ekspertų nuomone, naršymas balsu yra pranašesnis ir patogesnis, todėl mobilusis telefonas kol kas stipriai lenkia asmeninį kompiuterį. Ateityje žmonės, neturėdami nei kompiuterio nei interneto prieigos, galės lankytis vadinamosiose balso svetainėse ir čia nevaržomai kalbėti su internetu.

Rimantas Šeinauskas

KTU Informacinių technologijų instituto direktorius

Vos ši naujovė atsiras pasaulyje, ji labai greitai paplis ir Lietuvoje. Informacinės technologijos pas mus ir pasaulyje eina beveik koja kojon. Tačiau balsu valdomas internetas Lietuvoje gali susidurti su viena problema – adaptavimu iš anglų kalbos į lietuvių. Yra žmonių, kurie dirba versdami kompiuterinę anglų kalbą į lietuvių, bet ties šiuo projektu lietuviams dar teks nemažai padirbėti. Balsas yra sritis, kurioje be mūsų pačių niekas pasaulyje negalės įdiegti lietuvių kalbos. Šiuo metu tam neskiriama daug investicijų, o angliškai kalba (ir kalbės) ne visi, tad diegiant šią naujovę tai gali tapti problema. Bendrovės "Microsoft" ir IBM jau kuria naujoves, kurios leistų bendrauti ne tik kompiuterio pele bei klaviatūra, bet ir balsu.

Skaitmeniniai apsipirkimo asistentai

Pirkėjai galės pasikliauti vieni kitų patirtimi, užuot laukę pardavėjų pagalbos ir subjektyvios jų nuomonės. Per artimiausius penkerius metus matavimosi kabinos bus aprūpintos balsu ir prisilietimais valdomais interaktyviais kioskais.

Sistema galės nufotografuoti pirkėjus ir nusiųsti į artimo žmogaus elektroninį paštą ar mobilųjį telefoną, kad šis padėtų apsispręsti dėl pirkinio. Klientams taip pat bus prieinami kitų klientų vienos ar kitos prekės reitingai ir jų pažįstamų žmonių atsiliepimai.

Išsirinkę drabužius ar aksesuarus matuotis, pirkėjai bet kada galės apsigalvoti ir pasirinkti papildomų variantų – užsakymas bus čia pat perduotas pardavėjui, kuris atneš prekes į kabiną.

Kęstutis Šidlauskas

VDU Informatikos fakulteto dekanas

Prieš dešimt metų girdėjau, kad po penkerių metų veiks protingi šaldytuvai, kurie patys užsakys trūkstamų produktuų – nuspręs, ko trūksta, kas baigėsi ir kokie maisto produktai paseno. Tačiau dešimt metų praėjo, o tokių šaldytuvų dar niekas nesiūlo. Fantazijas visuomet reikia plėtoti, nes jos stumia į priekį, bet susilaikyčiau nuo prognozių, kad po penkerių metų apsipirkti mums padės skaitmeniniai asistentai. Kartais fantazijos lenkia realybę – tai dažniausiai būna per daug optimistinės prognozės. Aišku, jei jos pasitvirtins, tikrai dėl to neliūdėsiu.

Užmaršumą pakeis ilgalaikė atmintis

Dėl visuotinio informacijos pertekliaus žmogaus atmintis vis dažniau nesugeba išsaugoti visos reikalingos informacijos – su kuo buvo kalbėta konferencijoje, ką reikia nupirkti parduotuvėje ar kada suplanuotas susitikimas. Po penkerių metų tokių problemų gali ir nebelikti. Informacija bus įrašoma, sutvarkoma, analizuojama ir pateikiama reikiamu momentu per mobiliuosius aparatus ar kitus prietaisus.

Tam tikslui žmogaus pokalbiai bus nuolat įrašomimi, o daugelis veiksmų filmuojami, todėl ateities išmanieji telefonai bus aprūpinti visa tam reikalinga įranga. Žmogus galės ne tik prisiminti, ką kalbėjo su savo gydytoju ar viršininku, mobilusis telefonas jam praeinant pro parduotuvę sufleruos, ką ryte žmona liepė joje nupirkti.

Nesunku įsivaizduoti, kad dar vėliau mūsų skaitmeniškai kaupiamą informaciją papildančiais įrenginiais taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame, – nuotolinio valdymo pultas, kavos stalelis ar automobilio vairas.

Kęstutis Šidlauskas

VDU Informatikos fakulteto dekanas

Ši prognozė atrodo reali, skaitmeninės atminties didinimo galimybės yra neribotos. Tikiu, kad ateityje nebus techniškai sudėtinga ir brangu saugoti didelius kiekius informacijos, pokalbių įrašus ir kitus duomenis. Kasmet informacijos saugojimas pinga, todėl telefone tikrai bus galima saugoti pokalbių įrašus, bet klausimas, ar to reikia? Kokios bus ateityje naujos technologijos, prognozuoti sunku, bet didelių kokybinių šuolių neturėtų būti. Bus orientuojamasi į kiekybę – tikslumą, atminties didėjimą. Naujos technologijos susidurs su globaliomis problemomis, ekonomine padėtimi. Kai prognozuojama didelė paklausa, tuomet ir išradimai juda į priekį. Pavyzdžiui, dabartinė automobilių pramonė jau nebeskelbia apie skraidančių automobilių kūrimą, o rūpinasi, kaip išparduoti pagamintus automobilius. Tokia pati situacija gresia informacinėms technologijoms. Galbūt techniškai kai kuriuos projektus galima realizuoti greitai, bet ar bus paklausa? Jei pardavimo mastai nebus dideli, tai ir gaminti neapsimokės. Kalbant apie penkerius praėjusius metus, nustebino sparti belaidžio mobiliojo interneto plėtra, kuri buvo žadėta seniai. Turtingose valstybėse belaidis internetas jau prieinamas beveik visur.

Rimantas Šeinauskas

KTU Informacinių technologijų instituto direktorius

Tai reali naujovė, nes ir dabar daug informacijos surašoma į skaitmeninę atmintį. Net įstatymai įpareigoja pusę metų saugoti interneto informaciją. Daugelis knygų yra įrašytos skaitmenine forma. Pokalbiams saugoti reikia daugiau vietos, bet tie, kurie užsiima žvalgyba ar šnipinėjimu, šia technologija jau tikrai naudojasi, tad ir kasdieniame gyvenime tai taps realybe. Į tai reikėtų žiūrėti ne kaip į revoliuciją, o kaip į evoliuciją.