Vilnius – europietiškas miestas, pastaraisiais metais vis sparčiau besivejantis kitų šalių interjero mados tendencijas. Tuo įsitikinęs interjerų autorius Dovas Serapinas.

Viską perimame greitai

Vilniaus dailės akademijos absolventas sako, kad Lietuvos sostinės erdvės europietiškos, gana sparčiai atsinaujinančios. Nors mūsų sostinė nėra iš didžiausių Europos miestų, mieste telpa įvairiausiems stiliams atstovaujančios viešosios ir privačios erdvės.

„Interjeras kuriamas atsižvelgiant į tai, koks yra kavinės tipas ir jos filosofija. Mieste yra daug vietų, kurios pasižymi laisvumu. Tiesa, vilniečiai galbūt nėra tokie atsipalaidavę, kaip, tarkime, klaipėdiečiai, bet patys interjerai yra maksimaliai komfortiški“, – sakė D.Serapinas.

Interjero dizaineris mato Vilnių kaip gana erdvų miestą su daugybe labai jaukių, malonių vietų laikui leisti.

D.Serapino teigimu, tokios dizaino tendencijos nenaujos: tai, kas interjero madose užgimsta užsienyje, atkeliauja ir į Lietuvą.

„Anksčiau tendencijos atsilikdavo kiek ilgiau. Atgalinis “telefono ryšys" užtrukdavo ilgiau. Dabar stiliaus, skonio, nuotaikų, idėjų, valgymo ypatybių tendencijos iš užsienio iki mūsų atkeliauja jau tais pačiais metais, jos labai greitai atsispindi ir interjere. Ne visos šios mados galbūt gali džiuginti interjero kūrėjus, tačiau prisitaikyti prie aplinkybių vis dėlto reikia.

Pavyzdžiui, jeigu atsiranda restoranų ar kavinių, kurios gamina greitąjį maistą, tokiose vietose įrengiamos labai nepatogios sėdimosios vietos. Taip daroma tam, kad klientų srautas ir judėjimas būtų didelis: žmonės greitai pavalgytų ir greitai išeitų. Kiekviena logika atveda savo estetiką, interjerą, aplinką", – pasakojo D.Serapinas.

Nuo Meksikos iki Prancūzijos

Interjerų autorius įsitikinęs, kad Vilniuje patinkančių vietų gali rasti kone visų stilių mėgėjai.

„Vilniuje yra įvairiausių stilių interjerų, bandome gaudyti visą Europą. Bandoma pritaikyti ir Provanso stilių, taigi mėgstantiems romantiką siūloma Prancūzija. Kitur taikomas šaltesnis, brutalesnis britiškas dizainas, kuris gali būti ir labiau laukinis, ir atvirkščiai – labai modernus. Kai kuriose erdvėse lygiuojamasi į graikus arba į belgus: yra gražių belgiškų restoranėlių. Ypač dažni meksikiečių, kinų restoranai ir kavinės, kuriose sukuriamas specifiškas interjeras“, – sostinės stiliaus įvairovę vardijo D.Serapinas.

Menininko įsitikinimu, Vilniuje yra daug originalių vietų, kuriose nėra aklai kopijuojami konkrečios stilistikos šabloniniai interjerai, o tai veikia ir gyventojų skonį įrengiant savus namus.

„Nespėju jų visų apeiti. Kartais specialiai su užsakovais susitinku restoranuose, kavinėse, kad jose galėčiau ką nors parodyti kaip pavyzdį, aptarti, konkretizuoti. Maisto kultas pas mus tikrai išplėtotas, kartu dėl to ir interjerai keičiasi. O šie daro įtaką ir privačiajam sektoriui: jie keičia ir mūsų privačius namus, asmenines erdves, matydami tam tikras naujoves viešose erdvėse, į jas atsižvelgiame“, – sakė interjero dizaineris.

Supranta interjero reikšmę

D.Serapinas nebuvo nusiteikęs įvardyti vietų, kurių interjeras jam, kaip menininkui, kelia juoką – matyt, profesinis solidarumas neleidžia.

„Kai kur matau klaidų, kurios kartais net ne juoką kelia, o suerzina. Tarkime, kai įrengtas labai netinkamas apšvietimas. Architekto ar dizainerio erdvė būna tikrai gerai suprojektuota, bet, pavyzdžiui, sudedamos netinkamo tipo lempos. Tuomet tiesiog jauti, kad šioje vietoje nesinori ilgai užsibūti. Kitas atvejis: gali būti sukurtas labai gražus interjeras, bet skambėti bjauri muzika. Tuomet nebežinai, kaip visą tą aplinką vertinti ir kokiam žmogui ta vieta skirta“, – apie dažniausiai pastebimas kavinių ir restoranų klaidas pasakojo D.Serapinas.

Vis dėlto klaidų, atrodo, daug mažiau nei gerų pavyzdžių. Interjerų kūrėjo teigimu, Lietuvos verslininkai skiria pakankamai dėmesio aplinkai, supranta jo reikšmę ir tinkamai įvertina galimą naudą.

„Versle specialiai kuriamos strategijos, į ką ir kiek investuoti, sudaromi verslo planai rengiant interjerą. Erdvė, kurioje pasitinkamas žmogus, labai svarbi verslui. Projektuojant tokias erdves keliamos specialios užduotys, jeigu norima, kad joje įvyktų tam tikras sandoris. Paprastai siekiama, kad tokios vietos kurtų atsipalaidavimo nuotaiką. Pavyzdžiui, specialiai projektuojama patalpa su minkšta danga, joje būna nusiaunami batai, taip siekiama, kad atėjęs žmogus jaustųsi kaip namie. Taip tikimasi pasiekti, kad bendravimas būtų nuoširdesnis ar būtų sudarytas naujas sandoris“, – interjero įtaką verslui aiškino D.Serapinas.

Jo teigimu, dažnai klientas net nežino, kodėl jam patiko būtent ta, o ne kita vieta, o iš tiesų tai gali būti tiesiog išmoningo interjero dizainerio darbo įtaka.

„Spalvos, formos, visas interjeras turi labai didelę reikšmę, juo galima manipuliuoti, paveikti žmogų“, – sakė menininkas.