Vos prieš penkerius metus restauruota Istorinė Prezidentūra Kaune vėl griūva. Remontui pinigų ieškoma, bet nerandama trečius metus.

Ėmė irti po remonto

"Gerai, kad svečiai į pastatą įeina pro paradines duris ir nemato kiemo pusėje griūvančio balkono", – atsiduso Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune vadovė Birutė Garbaravičienė. Turėjusi vilties šiemet sutvarkyti dėl statybininkų broko pradėjusią griūti pastato dalį, ji sužinojo, kad pinigų iš valstybės tikrai negaus.

B.Garbaravičienė prisipažino nebeturinti ką atsakyti žmonėms, kurie dažnai klausia, kada pastatas bus sutvarkytas. "Vis žadėdavau, kad rūpinamės, tvarkysime, bet reikalai nė kiek nepajudėjo. Reikės kabinti įspėjimą "Atsargiai, krinta tinkas", nes negali žinoti, kada taip nutiks", – apgailestavo muziejaus direktorė.

Restauravimo darbai pradėti 1998 m., tačiau dėl nutrūkusio finansavimo sustojo ir baigti 2003 m. Po kelerių metų Vytauto Didžiojo karo muziejų perėmus Krašto apsaugos ministerijai, Prezidentūros rūmai buvo perduoti Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui.

"Už rekonstrukciją kažkas pasiėmė premijas, o mes paveldėjome problemą. Jau 2005 m. tas stogelis buvo problemiškas", – prisiminė tuomet Istorinei Prezidentūrai pradėjusi vadovauti B.Garbaravičienė.

Statybos bendrovė bankrutavo

B.Garbaravičienės teigimu, dėl tokios situacijos kalta pastato restauracijos darbus atlikusi bendrovė "Marijampolės statyba". Nors buvo prašyta ištaisyti broką, bendrovė bankrutavo, ir atsakingų nebeliko.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Linkus įsitikinęs, kad reikia daryti tęstinę rekonstrukciją – sutvarkyti griūvantį stogelį ir įstiklinti verandą. Išlikęs 1923 m. dokumentas liudija, kad čia buvo būtent stiklinė veranda. Anot K.Linkaus, tam reikėtų mažiau nei 300 tūkst. litų. Kad problemos neišspręs kosmetinis remontas, patvirtino ir architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

"Visi supranta, ką reikia daryti, bet lėšų tam nėra. Tai valstybės kultūros politikos pasekmė. Tokią Prezidentūrą turime tik vieną. Čia buvo kuriami modernios valstybės pamatai", – apie istorinio pastato svarbą kalbėjo B.Garbaravičienė.

Kauno parapijos reikalas?

B.Garbaravičienė prisipažino tikėjusi, kad po Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus stogu dėmesio netrūks, deja, teko nusivilti. Nors šiam muziejui rekonstruoti skiriama lėšų, tačiau jų negalima panaudoti filialo pastatui – Istorinei Prezidentūrai – remontuoti.

"Dėmesio mums netrūksta, kai organizuojame renginius, rašome ir laimime projektus parodoms, o čia – kaip rakštis", – su nuoskauda kalbėjo muziejaus direktorė. Ji sakė jau pavargusi nuo nuolatinio pinigų kaulijimo ir gailisi, kad nebuvo itin kategoriška. "Operos ir baleto teatro scenai Vilniuje per aštuonerius metus antrą kartą skiriama keliasdešimt milijonų litų, o mes vis laukiame. Iš Vilniaus bokštų kitaip viskas atrodo", – atsiduso Istorinės Prezidentūros vadovė.

Ji apgailestauja, kad svarbiausiu statiniu Lietuvoje tapo Valdovų rūmai, o į pirmosios Respublikos palikimą žiūrima kaip į Kauno parapijos reikalą. Premjeras Gediminas Kirkilas viešai yra išreiškęs nusistebėjimą, kodėl Kauno savivaldybė netvarko Istorinės Prezidentūros pastato, tačiau jos vadovė įsitikinusi, kad tai turėtų būti visos valstybės reikalas.