Statybų prievaizdams liepus nugriauti savavališką statybą, įmonė pasiskundė teismui. Negana to, įtariama, kad dalis patalpų įteisinta suklastojus dokumentus, tad statybų istoriją narplioja prokuratūra.

Išlindo yla iš maišo

Konstitucijos pr. 12 administracinis pastatas po privatizavimo turi daugybę savininkų. Dauguma sutinka, kad statiniui reikalingas remontas, tačiau rasti bendrą sprendimą sudėtinga, mat kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. O UAB "Skomė" remonto klausimą išsprendė patyliukais perkėlusi savo patalpų pirmajame aukšte sieną 1,4 metro toliau, ir sugebėjo padidintą plotą įregistruoti kaip savo nuosavybę.

Apie bendrovės "susiveiktus" papildomus kvadratinius metrus tame pačiame pastate nuosavas patalpas turintys kaimynai sužinojo atsitiktinai. Viešbučio "Naujasis Vilnius" direktorius Alvitis Lukoševičius "Vilniaus dienai" sakė, kad bendrovė "Skomė" su kaimynais statybų nederino, jų sutikimo neprašė ir net neinformavo sklypo savininkų. Sklypas Konstitucijos pr. 12 šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės būdu priklauso valstybei ir UAB "Liuks NT", šiai nekilnojamojo turto bendrovei priklauso gretimas sklypas, kuriame stovi viešbutis, ir daugiau nei 700 kv. m patalpų minimame pastate Konstitucijos pr. 12.

Pasak A.Lukoševičiaus, yla iš maišo išlindo, kai "Liuks NT" pasamdyta įmonė praėjusią vasarą atliko žemės inventorizaciją visai dėl kitų reikalų.

"Paaiškėjo, kad sklype sumažėjo neužstatyto ploto, yra išplėsta dalis pastato vidiniame kieme. Pradėjome domėtis, kaip tos patalpos atsirado, ir paaiškėjo, kad nėra nei projekto, nei statybos leidimo. Keisčiausia, kad dalis patalpų buvo įteisinta Registrų centre pagal Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI) įregistruotą statybos užbaigimo deklaraciją, kur nurodytas net Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo numeris. Tačiau pati savivaldybė į mūsų pateiktą užklausą atsakė, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi bendrovei "Skomė" jokių statybą leidžiančių dokumentų patalpų paprastajam, kapitaliniam remontui ar rekonstravimui", – stebėjosi viešbučio vadovas.

Skaičiuoja žalą

Pirmiausia, neteisėta rekonstrukcija subjaurojo pastatą, kurį projektavo vienas garsiausių šalies architektų šviesaus atminimo Algimantas Nasvytis. Skirtingų spalvų rėmai, įvairių formų bei atspalvių vitrininiai langai darko statinio visumą, o jis stovi pačiame miesto centre, sostinės senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorijoje.

Kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį?

Per kelis šimtus metrų nuo jo įsikūrusi miesto savivaldybės administracija, iš kitos pusės – Kultūros paveldo departamentas, bet nė vienas specialistas ir nė vienas valdininkas neatkreipė dėmesio į savavališkus bendrovės veiksmus. Galima įtarti, kad nauja vitrininė siena atsirado per naktį.

Teisininko Juliaus Raškausko nuomone, statytojas padarė žalą visiems pastato bendraturčiams, kadangi, jam įsiregistravus papildomas patalpas, padidėjo sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas.

"Kitiems pastato šeimininkams sutarus tvarkyti pastatą, kuris iš tiesų yra nebe pirmos jaunystės ir reikalauja investicijų, dėl pasikeitusių reglamentų reikėtų įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, taptų sunkesnis ar net neįmanomas statinio rekonstrukcijos projekto vykdymas, – vardijo J.Raškauskas. – Pagaliau,  tai yra savivalė, pažeidžianti ir viešąjį interesą, – kas gi bus, jeigu kiekvienas pilietis ar įmonė ims savavališkai ar apgaulės būdu gerinti savo turtinę padėtį, ignoruodami kaimynus, nekreipdami dėmesio į įstatymus ir kultūros paveldo apsaugą? Chaosas bus. Kontroliuojančios institucijos į tai reaguoja vangiai, tyrimai vyksta labai ilgai, o kai pažeidėjai ima inspektorių sprendimus vieną po kito skųsti teismams, procesai apskritai įstringa."

Statybą pripažino neteisėta

Šiuo atveju VTPSI sureagavo į skandalingą situaciją ir pernai liepą patikrino bendrovei "Skomė" priklausančias patalpas administraciniame pastate Konstitucijos pr. 12. Inspekcija "Vilniaus dieną" informavo, kad Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti jos padarinius. Mat bendrovės "Skomė" patalpose savavališkai, neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento, buvo atlikti paprastojo remonto darbai, keičiant pastato išvaizdą. Ten buvo sumontuoti vitrininiai plastiko langai su durimis, medžio plokščių atitvara su apšiltinimu, mūro cokolis po vitrina, apdailintas plytelėmis. Statytojui nurodyta šias statinio dalis išardyti ir sutvarkyti statybvietę iki 2020 m. sausio 12 d.

Rizika: sostinės centre kiekvienas kvadratinis metras yra aukso vertės, dėl jų pastatų sienos "juda" be statybos leidimų ir galbūt net klastojant dokumentus, tikintis, kad kada nors nelegalias statybas pavyks įteisinti. B. Barausko nuotr.

"Skomė" griauti neteisėtai perstatytos sienos nesirengė ir su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti VTPSI surašytus savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Teismui bendrovė mėgino įrodinėti, esą statybos leidimas darbams nebuvo reikalingas, kadangi statyba vyko šalinant avarijos padarinius o tokiais atvejais Statybos įstatyme taikoma išimtis. Avarija – tai dar 2006 m. birželį įvykęs gaisras kinų restorane, įsikūrusiame tame pačiame pastate. Per gaisrą esą buvo aprūkusios ir apgadintos bendrovei "Skomė" priklausančios patalpos, ir kilo būtinybė įrengti naują stiklinę atitvarą su durimis, tai ir buvę padaryta 2010 m.

Tačiau teismas nustatė ne tik gaisro faktą, bet ir kitas aplinkybes. O jos tokios: bendrovės "Skomė" patalpos, kuriose buvo atliktas paprastasis remontas, tiesiogiai nesiriboja su patalpomis, kuriose kilo gaisras, be to, iš karto po gaisro bendrovė savo lėšomis išvalė ir išdažė sienas, pakeitė pakabinamąsias lubas, ir pateikė sąskaitą atlyginti žalą įmonėms, kurių patalpose kilo gaisras. Šios aplinkybės paaiškėjo iš 2010 m. priimto teismo sprendimo, kuriame nėra minimos bendrovės "Skomė" pretenzijos dėl apgadintų vitrininių langų.

Teismas taip pat įvertino 2015 m. rugsėjį ir spalį išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras už bendrovės įsigytus plastikinius langus ir vitrinų bloką su durimis. Padaryta išvada, kad darbai, dėl kurių VTSPI surašė neteisėtos statybos aktą, buvo atlikti 2015 m., o ne 2010 m., kaip teigė ieškovas, todėl jie nėra tiesiogiai susiję su 2006 m. gaisro padarinių likvidavimu ir neatitinka įstatymo išimties.

Teismas pripažino VTSPI surašytą neteisėtos statybos aktą pagrįstu ir šių metų vasario 3 d. sprendimu atmetė bendrovės "Skomė" ieškinį. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliacine tvarka. Į "Vilniaus dienos" klausimą, ar ketina šia galimybe pasinaudoti, bendrovė neatsakė.

Tempia laiką

Teisininkas J.Raškauskas atkreipė dėmesį, kad VTPSI surašyti neteisėtų statybų aktai ir privalomieji nurodymai panaikinti jų padarinius labai dažnai skundžiami teismams tiesiog siekiant laimėti laiko.

"Jeigu statytojas nebūtų akto skundęs, VTPSI, pralaukusi 6 mėnesius nuo jo surašymo dienos, jei statytojas neatkūrė buvusios statinio būklės, perduotų privalomąjį nurodymą antstoliui, ir tuomet statytojui už nevykdymą būtų skiriamos baudos,– aiškino J.Raškauskas. – Tai yra taktinis ėjimas, o tuo pačiu metu tą savavališką statybą bandoma įteisinti, nes įstatymas numato tokią galimybę. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, bet principas toks, kad jeigu statybos darbai tame objekte pagal šiuo metu esantį reguliavimą apskritai yra galimi, tuomet toks pažeidėjas, sumokėjęs baudą, turi teisėtą galimybę gauti statybos leidimą. Baudos dydis priklauso nuo statybų vertės – šiuo konkrečiu atveju vitrininės sienos "pastūmimas" nėra sudėtingas ir brangus, tai ir didelė bauda negresia. Brangiausias šiuo atveju yra laikas."

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, ne visiems pažeidėjams pavyksta įteisinti savavališkas statybas.

"VTSPI šiuos procesus prižiūri, yra teisės aktai, ir inspekcijos specialistai vertina, ar galima tą statinį palikti, ar reikia jį griauti. Priklauso nuo to, kokios gali būti pasekmės. Kai kurių atvejų toleruoti tikrai negalima, pavyzdžiui, kai Zarasų gatvėje vietoj 2 aukštų su mansarda pastatė 6 aukštų namą", – aiškino M.Pakalnis.

Jo vertinimu, kitos išeities, tik griauti, nebelieka, jeigu neįmanoma pakeisti detaliojo plano, kurį pažeidžiant atsirado statinys arba šis nusižengia esminiams teritorijų planavimo ar statybų reikalavimams.

Jeigu atvejis nagrinėjamas teisėsaugos institucijų, savivaldybėje paprastai stengiamės nepriimti skubotų sprendimų.

Miesto vyriausiasis architektas patvirtino, kad įstatymas nedraudžia statytojams bandyti įteisinti savavališkas statybas net ir vykstant teisminiams ginčams su VTPSI, kuri atstovauja valstybei, ar su kitais asmenimis bei ūkio subjektais.

"Kartais gali būti, kad žmogus tiesiog dėl biurokratinių dalykų nesusirinko visų reikiamų dokumentų, ar kažko nesuprato, specialistai jam nepaaiškino. Bet pasitaiko ir piktybinių pažeidėjų, kurie stengiasi išsisukti, apeiti teisės aktų reikalavimus. Jeigu atvejis nagrinėjamas teisėsaugos institucijų, savivaldybėje paprastai stengiamės nepriimti skubotų sprendimų – leidimų neišdavinėti ir statybų neįteisinti, kol nėra teismo verdikto", – teigė M.Pakalnis.

Kreipėsi į prokuratūrą

Teisėsauga iš tiesų domisi statybomis Konstitucijos pr. 12. Kaip jau minėta, dalį perstatytų patalpų "Skomė" sugebėjo įteisinti, pasinaudojusi dar 2012 m. balandį savo vadovo pateikta ir VTPSI specialisto registruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Joje buvo nurodyta, kad atliktas patalpų grupės kapitalinis remontas pagal 2012 m. vasario 9 d. Vilniaus savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, tačiau šitoks dokumentas neegzistuoja. Specialistų manymu, atlikti darbai atitinka pastato rekonstrukcijos sąvoką, tačiau bendrovė deklaravo kapitalinį remontą, nes jo atveju statybos užbaigimo procedūra daug paprastesnė – nereikia sudaryti komisijos, pakanka statytojo deklaracijos, kurią vienasmeniu sprendimu įregistruoja VTPSI specialistas.

VTPSI dėl šio atvejo tyrimą pradėjo pernai spalio pradžioje, tačiau jau po savaitės suabejojo savo jėgomis.

"Buvo gautas skundas dėl 2012-04-12 deklaracijos apie statybos užbaigimą administraciniame pastate Konstitucijos pr. 12, Vilniuje, teisėtumo. VTPSI kilo įtarimų, kad surašant deklaraciją galbūt buvo padaryta nusikalstama veika – suklastotas dokumentas. Todėl inspekcija pernai spalio 11 d. raštu pagal kompetenciją kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Turimais duomenimis, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Atsižvelgiant į tai, VTPSI teisės aktų nustatyta tvarka sustabdė skundo nagrinėjimą iki paaiškės ikiteisminio tyrimo rezultatai", – informavo VTPSI atstovė spaudai Ieva Liutkutė.

"Vilniaus diena" pasidomėjo, gal VTPSI atlieka savo vidinį tyrimą buvusiame Vilniaus miesto teritoriniame padalinyje, kurio specialistas A.J. be jokio patikrinimo įregistravo galimai suklastotą bendrovės "Skomė" direktoriaus J.M. pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Mat šis specialistas buvo įsivėlęs į dar vieną skandalą, kai aukso vertės sklype Antakalnio seniūnijoje nuo sovietmečio stūksančius pamatus užfiksavo kaip be nukrypimų vykstančią gyvenamąją statybą. Sklypą ketino pirkti garsus krepšininkas su savo bičiuliu, tačiau persigalvojo, o sklypo pardavėjų "gudrumėliai" paaiškėjo teisme.

VTSPI atsakė, kad skandalingojo specialisto tarnyboje nebėra nuo 2014 m., kai jis už padarytus tarnybinius pažeidimus buvo atleistas iš pareigų. Tačiau nutylėjo, ar tokių abejotinų sprendimų, kaip nuskambėję viešai, A.J. nepridaręs ir daugiau. Jeigu jų ir buvo, nubausti nesąžiningai dirbusio tarnautojo jau nėra kaip.

Prokuratūra taip pat neatskleidžia atliekamo ikiteisminio tyrimo detalių. Kaip informavo Komunikacijos skyrius, siekiama nepakenkti tyrimo sėkmei. "Vilniaus dienos" šaltinio duomenimis, neseniai šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pareiškė įtarimus dėl dokumento klastojimo bendrovės "Skomė" vadovui. Prokuratūros Komunikacijos skyrius patvirtinti ar paneigti šią informaciją atsisakė: "Laikantis nekaltumo prezumpcijos detalesnės informacijos apie privatų asmenį suteikti negalime."

Aišku tik tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kontroliuojamą tyrimą dėl dokumento klastojimo atlieka Vilniaus apskrities Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.