Moterys kasdienei kosmetikai išleidžia solidžias sumas. Tačiau pasidomėjusios sužino, kad tai, už ką mokami šimtai litų, daugeliu atvejų yra organizmo nuodytojai.

Tikro natūralumo ženklai

Dabar jau daugelis supranta, kad reikia stengtis naudoti jei ne ekologišką, tai bent jau natūralią kosmetiką. Į paieškos internete sistemą įvedus žodžius "natūrali kosmetika", pateikiama beveik 80 tūkst. nuorodų. Ir tarp jų galima rasti ne vieną straipsnį, kuriame specialistai liūdnai konstatuoja, kad ant pakuotės užrašytas žodis "natūralus", "organinis", "eko", "bio" dar negarantuoja, jog gaminyje nėra sintetikos, chemikalų, dažų, ir kitokių įvairias ligas sukeliančių sudedamųjų dalių. Kita vertus, specialistai aiškina, kad 100 proc. natūrali gamyklinė kosmetika – apskritai neįmanomas dalykas.

Nutariau natūralios kosmetikos paieškoti mūsų parduotuvėse. Neabejojau, kad išsirinkti kuo natūralesnę, ne tokią kenksmingą priemonę iš kosmetikos mišrainės nebus lengva. Mat daugelis pavadinimų, išvardytų pakuočių etiketėse, ne chemikui nieko nesako.

Galvoje liko vadinamieji parabenai (Methyl, Butyl, Propyl, Isobutyl). Tai konservantai, naudojami galiojimo laikui prailginti ir, kaip teigiama, galintys būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi, pažeisti endokrininę sistemą.

Pasirodo, komponentai, rašomi sudedamųjų dalių sąrašo pradžioje, sudaro didžiausią produkto dalį, o pabaigoje – mažiausią. Kitas natūralios kosmetikos požymis – aliuminio arba stiklo pakuotė. Galiojimo laikas – dar vienas rodiklis. Kuo jis trumpesnis, tuo priemonė turi mažiau konservantų. Bene lengviausias natūralios produkcijos atpažinimo būdas – sertifikavimas. Vienas tokios kosmetikos ženklų – "Ecocert".

Kantrybė prie lentynų

Kosmetikos išparduotuvėje, kurioje galima kiek pigiau įsigyti ir brangių, ir pigių firmų gaminių, "Ecocert" ženkliuko rasti nepavyko. Žvilgtelėjau į apie 100 litų kainuojančių prancūziškų kremų sudėtį – akis užkliuvo už parabenų. Paėmiau stulbinamą žolelių poveikį žadantį ukrainiečių gamybos kremą, nekainuojantį nė 10 litų. Priemonės sudėties ant pakuotės rasti apskritai nepavyko.

Kitoje kosmetikos parduotuvėje taip pat neaptikau "Ecocert" ar kito panašaus ženkliuko pėdsakų. Bet radau, kad parabenų yra ir vaikams, ir nėščiosioms skirtuose kremuose.

Nusprendžiu pastudijuoti vieno Lietuvos gamintojo produkciją. Akį patraukė keli kremai su išskirtu užrašu "Be parabenų ir kvėpiklių". Susivilioju nusipirkti 50 ml kremo "be parabenų", kainuojančio 25 litus. Papirko ir tai, kad sąrašo pradžioje – vanduo, kelių rūšių augaliniai ekstraktai.

Kita stotelė – vaistinė. Vaistininkė parodė priemonių, kurių sudėtyje yra žolelių. "Tačiau čia yra parabenų ir dar nežinia ko" , – paprieštaravau. Tada ji man padavė lankstinuką, kuriame išvardyta kosmetika, kurioje nėra parabenų. Jei kurią nors prekę užsisakyčiau, ją atvežtų. Bet lankstinuke nenurodyta gaminių sudėtis, tik rašoma, kad kosmetikoje nėra gyvulinės kilmės produktų, gausu natūralių medžiagų, kvapiosios medžiagos – be alergenų.

Atradus išgąsdina kaina

Brangesne kosmetika prekiaujančioje parduotuvėje pardavėjos iškart parodo dviejų įmonių kosmetiką, pažymėtą "Ecocert" ženkliuku. Viena gamyklų įsikūrusi Latvijoje, kita – Prancūzijoje. Bet 50 ml indeliai kainuoja apie 90–100 litų. Konsultantė pirmenybę teikė latviškam, nes žolelės, kaip rašoma, rinktos Baltijos valstybėse. Gal kada įsigysiu, bet gal ir mano ką tik įsigytas lietuviškas neprastesnis?

Grįžusi pasidėjau prieš akis įsigyto lietuviško kremo pakuotę ir įlindau į internetą. Neilgai trukusi aptinku, kad po vandens ir augalinių ekstraktų įrašytas įtartinas "propylene glycol". Perskaitau, kad tai odos drėkiklis ir priedų skystiklis, kuris taip pat naudojamas gaminant antifrizą, stabdžių skysčius ir laką. Rašoma, kad šis priedas toksiškas, sukeliantis kepenų anomalijas, dėl jo oda sausėja, pasireiškia alergijos.

Sąraše išvardytos dar dvi dešimtys chemija kvepiančių sudedamųjų dalių, tačiau internete rasti jų paaiškinimo lietuvių kalba nepavyksta. Viename straipsnyje anglų kalba "phenoxyetanol" įvardijamas kaip pavojingas konservantas, o "polysorbate 80" esą toksiškai veikia kepenis.

Paskambinau į vartotojų teises ginančią instituciją ir paklausiu, ar galiu grąžinti įsigytą kremą, nes tik namie galėjau pastudijuoti jo sudėtį. Sužinojau, kad kosmetikos priemonės nėra įtrauktos į grąžintinų prekių sąrašą, nebent pardavėja geranoriškai sutiktų jas priimti atgal ir grąžinti pinigus.

Kremą pasilikau, bet klaustukų galvoje nesumažėjo. Tarkim, pirkčiau brangių sertifikuotų natūralių priemonių, o kur garantija, kad jos bus veiksmingos? Ir ar jos tiks mano odai? Atrodo, bandymams teks išleisti dar ne vieną dešimtį litų.

Linas Čereška

bendrovės BIOK direktorius

Rinkos tyrimai parodė, kad žmonės linkę naudoti ekologišką kosmetiką, tačiau nenusiteikę už ją mokėti daug brangiau. Lietuvoje ekologiškų produktų paklausa kol kas labai nedidelė, šios prekės brangios. Didelę kainą, ko gera, lemia ir sudėtingesnė gamyba, ir brangesnės žaliavos, ir sertifikavimo išlaidos. Tačiau tikrai žinau įmonių, kurios nustato aukštesnę produkto kainą tik dėl to, kad brangesnį produktą žmonės automatiškai laiko kokybiškesniu.

Kol kas ekologiškos kosmetikos samprata labai skiriasi. Vieniems sertifikatams keliami labai griežti, kitiems – švelnesni reikalavimai. Europoje nenusistovėjusi bendra sertifikavimo sistema, nurodanti, koks procentas sudedamųjų dalių turi būti natūralios prigimties. Lietuvoje nėra institucijos, galinčios sertifikuoti ekologiškus kosmetikos gaminius. Kam mokėti didelius pinigus kitos šalies bendrovei, kuri sertifikuoja ne konkretų produktą, o visą įmonę? Norint gauti sertifikatą, reikia išpildyti labai daug reikalavimų.

Mes esame pradėję kurti visiškai natūralią, ekologišką kosmetiką. Rinkoje ji turėtų pasirodyti maždaug po pusantrų metų. O kol kas siūlome gana natūralią kosmetiką, palyginti su kitais rinkoje siūlomais produktais, bet dar negalime sakyti, kad nededame konservantų ar kad naudojame vien natūralios prigimties žaliavas. Jautresnei odai esame sukūrę keletą brangesnių produktų – be parabenų, be kvėpiklių, be dažų. Jie artimi sertifikuotiems natūraliems produktams.

Visai be konservantų kosmetika galėtų išlikti nesugedusi ne ką ilgiau nei kreminis tortas. Deklaruojantys, kad gamina natūralią kosmetiką, kartais bando gudrauti. Pavyzdžiui, į kremus deda medžiagų, turinčių konservuojamųjų savybių, bet neįtrauktų į konservantų sąrašus. Kai kurie gamintojai renkasi maistinius konservantus, kurių naudojimas kosmetikos priemonėse nėra griežtai reglamentuotas.

Savo kosmetikoje naudojamas augalines žaliavas ir importuojame, ir naudojame lietuviškas. Kviečių gemalų, kai kurių vaistažolių ekstraktus gaminame savo laboratorijoje, žaliavas perkame iš Lietuvos tiekėjų. Didelę dalį produkcijos atsivežame. Pavyzdžiui, molį kaukėms importuojame iš Prancūzijos, purvą – iš Amerikos.

Rūta Bražiūnienė

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė

Turėdama 16 metų darbo stažą, žinodama kosmetikos priemonių sudedamąsias dalis, parduotuvėje neišsirinkčiau man tinkamų priemonių. Renkantis kosmetiką, kurią norime naudoti namie, geriausia kreiptis į kvalifikuotą kosmetologą. Natūrali ir ekologiška kosmetika labai skiriasi. Natūrali tikrai nėra ekologiškos sinonimas. Natūralių sudedamųjų dalių yra kiekvienoje kosmetikos priemonėje.

Odą veikia biologiškai aktyvios medžiagos, be jų kremas būtų tik grietinė. Augalinės kilmės biologiškai aktyvios medžiagos gali būti įvairūs augalų ekstraktai, augaliniai aliejai. Taip pat natūralios yra jūrinės kilmės medžiagos – ikrai, dumbliai. Trečia veikliųjų medžiagų grupė – biotechnologijomis išgautos medžiagos. Jos pagamintos žmogaus, bet nemanau, kad yra blogos. Pavyzdžiui, tokios medžiagos kaip peptidai atpalaiduoja mimikos raumenis. Jie išgauti biotechnologijomis, bet tai natūralus baltymas.

Žinoma, kuo parabenų mažiau, tuo geriau, o natūralumas sveikintinas, bet ar tokios priemonės suteiks moterims trokštamą rezultatą?

Profesionalioje kosmetikoje yra konservuojamųjų medžiagų, taip pat ir parabenų. Jei konservantų etiketėje išvardyta daugiau negu keturi, tai nėra blogai, bet labai jautriam žmogui gali sukelti alergiją. Tačiau dedama ir kompensuojamųjų medžiagų – trigliceridų, keramidų, riebiųjų rūgščių, kurios atkuria odos apsauginį barjerą.

Nėra kremų be konservantų. Jei norime visiško natūralumo, reikia grįžti prie agurkų ir grietinės. Beje, natūralūs, bet netinkamai parinkti produktai taip pat gali sukelti alergiją. Seniau naudojau natūralius eterinius aliejus – po metų išsivystė alergija.

Adelė Karaliūnaitė

žolininkė

Tokių kremų, kokius gaminsime mes, negamina niekas. Visi plaka riebalus vandenyje su emulsikliais, įdeda kelias šimtąsias dalis aliejaus iš augalo ir mano, kad tai natūralu. Mes gaminsime visiškai ne tokiu principu.

Kokias konservuojamąsias medžiagas naudosime savo kremuose, nesakysiu, visi tai labai norėtų žinoti. Tepasakysiu, kad tai gamtinės kilmės, pačiuose augaluose esančios medžiagos, padedančios, kad produktas nesugestų. Pavyzdžiui, mūsų tepalai galioja amžinai. Rašome, kad galioja dvejus metus, nes nežinome, kokiomis sąlygomis žmogus priemones laikys.

Kremų pagrindas yra didžiausia paslaptis. Tai augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų mišinys, kurio sudėtis labai artima žmogaus riebalų sudėčiai.

Mūsų produktai bus sertifikuoti kaip tautos paveldas, baigiame tvarkyti tam reikalingus dokumentus. Masinės kremų gamybos dar nepradėjome, tai sudėtingas procesas, viskas turi būti daroma pagal taisykles. Kremus tikimės pradėti gaminti rudenį, iki tol pririnksime pakankamai žaliavų.

Jolanta Kudzytė

alergologė

Tai, kad natūralu, nereiškia, kad nealergizuoja. Alergiją žmogui gali sukelti ir natūralus medus, ir tam tikri augalai, ir kiti natūralūs produktai. Kremuose esantys priedai kiekvieną žmogų gali paveikti individualiai. Norint išvengti alergijos, pirmiausia reikėtų vengti spalvotų, kvepiančių priemonių. Suprantu, kad kremas neišsilaikys, jei jame nebus kokio nors konservanto. Ir paprastas riebalas genda. Anksčiau, kai nebuvo jokio kremo, žmonės tirpino ir tepė kiaulės, zuikio, barsuko ar kiaunės taukus. Ir jiems jie padėjo. Tik kai kam nepatiko specifinis kvapas. Bet yra žmonių, kurie iki šiol naudoja senolių išrastas priemones.