Praėjusią savaitę atkasti radiniai archeologams leidžia spėti, kad tarp Verkių ir Santariškių viduramžiais buvo įsikūrusi gyvenvietė, o šalia jos – seniausios miesto kapinės.

Radinius vadina sensacija

Vilniaus pakraštyje, Verkių rūmų teritorijoje, kasinėjimo darbus pradėję archeologai aptiko vyro ir moters palaikus. Jų kapvietėse rasta ir daiktų, su kuriais pagal senąsias lietuvių tradicijas būdavo laidojami mirusieji.

Būtent jie mokslininkams padėjo nustatyti, kad kasinėjamoje Verkių rūmų teritorijoje XIV a. plytėjo didžiulės kapinės.

Archeologinių kasinėjimų vadovo Roberto Žukovskio teigimu, kad šioje vietoje buvo kapinės – jokia naujiena. Anot jo, dar 1940 m. rašyta, kad čia – XIV kapinynas. Jau seniai žinomos ir Verkių senkapių ribos.

Naujausius radinius specialistai apibūdina kaip sensaciją, leidžiančią nustatyti ne tik laikotarpį, bet ir spėti, kad šalia plytėjo didelė gyvenvietė.

Aptiko turtuolių kapą

Kur tiksliai buvo išsidėsčiusi gyvenvietė, sunku pasakyti, tačiau spėjama, kad ji galėjo būti tarp Verkių ir Santariškių, galbūt ir kitapus Neries upės. R.Žukovskis neatmeta galimybės, jog ateityje pavyks aptikti gyvenvietę.

Kapviečių radiniai teikia ir daugiau informacijos. Metro gylyje atrasti palaikai su vertingais radiniais byloja, kad čia buvo palaidoti pasiturintys žmonės. "Iš kelių kapų negalima sakyti, kad jie buvo kilmingi, turtingi tikrai. Ne kiekvieną kartą randi tokį kapą.
Pavyzdžiui, moters kape įdėta daug žiedų, apyrankių, apgalvių", – aiškino archeologas.

Pagal senuosius lietuvių laidojimo papročius, tik į turtingųjų kapvietes kartu būdavo dedami jų daiktai, pavyzdžiui, papuošalai, ginklai ar namų apyvokos reikmenys. O tai leidžia daryti dar vieną prielaidą: kad vyro ir moters kapai galėjo būti nunykusių kapinių centras.

Antai Vilniaus kapinių tyrinėtojų surinkti duomenys rodo, kad naujaisiais laikais, XVIII–XIX a., kapinių pakraščiuose būdavo laidojami neturtingi miestiečiai, kurių vargani antkapiniai paminklai greitai nunykdavo ir ilgainiui nelikdavo nė žymės apie jų amžino poilsio vietą.

Kapinių centre išsibarsčiusios būdavo turtingų ir kilmingų miestiečių kapvietės su masyviais ir brangiais antkapiniais paminklais.

Radiniai bus saugomi

Verkių radiniai buvo išvežti į Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklas. Ten bus konservuojami. Prie jų kol kas neprileidžiami jokie smalsuoliai.

Archeologas tvirtino, jog Verkių vietovė ir toliau bus kasinėjama. Tai daroma norint išsiaiškinti, kuriose parko vietose yra daugiau kapviečių. Atsižvelgiant į šiuos tyrimus, Verkių parko teritorija bus pertvarkoma pagal jo buvusio savininko kunigaikščio Liudviko Vitgenšteino projektą.

Ar palaikai saugūs, apsaugoti nuo juodųjų archeologų kasinėjimų? R.Žukovskis tikino, jog kelis šimtmečius žemėje gulėjusiems palaikams niekas negresia. Anot jo, saugumą užtikrina tai, kad viduramžių kapinynas yra aptvertoje Verkių rūmų teritorijoje. Ją prižiūri Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

"Juodiesiems archeologams reikėtų gerokai padirbėti norint iškasti kaulus, esančius metro gylyje. Be to, jie labiausiai mėgsta pilkapius kasinėti", - tvirtino R.Žukovskis.

Atkasta ir daugiau kapų

Žinomas archeologas Kęstutis Katalynas kolegų atradimą apibūdino kaip stulbinamą naujieną. "Apie du šimtus metų iš Lietuvos istorijos archeologai nežinojo, kaip žmonės buvo laidojami pagonybės pabaigoje ir krikščionybės pradžioje. R.Žukovskio radiniai – XIV a. kapai, tad nebesuprantama, kaip buvo palaidoti kunigaikščiai Gediminas ir Algirdas, nors vokiečių kronikininkai išsamiai aprašė, kad jie buvo sudeginti. Tai yra istorijos mįslė", – teigė specialistas.

K.Katalynas priminė, kad tai ne vienintelės sostinės teritorijoje atkastos kapinės. Antai Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijoje buvo atkasti kapinynai.

Bokšto ir Rotundo gatvėse atrastose kapinėse palaidotos 1831 m. siautusios choleros epidemijos aukos. Mindaugo gatvės kapuose ilsisi irgi choleros aukos, spėjama, Rusijos armijos rekrūtai.

M.K.Čiurlionio gatvėje ir net Nacionalinio muziejaus kieme irgi buvo nedidelės kapinaitės.

Archeologiniai kasinėjimai parodė, jog netoli Rasų kadaise driekėsi ir Šv. Nikodemo kapinės, išsidėsčiusios tarp Aušros Vartų ir Lapų gatvių. Be to, K.Katalynas priminė, jog Medicinos bankas Pamėnkalnio gatvėje irgi iškilo ant kapų, kurie veikė greta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.