Lietuvoje parkai ir sodai dažniausiai vadinami vietovardžiais ar asmenvardžiais, tačiau kiekvienas japoniškas sodas tradiciškai turi poetinį pavadinimą. Lietuviams tai labai neįprasta, tačiau sostinės japoniško parko kūrėjai ketina laikytis klasikinės tradicijos.

Vilniaus japoniško sodo tikslas – ne tik pasodinti medžius ir sukurti akmenų kompozicijas, kad lankytojai galėtų gėrėtis kraštovaizdžiu, bet skatinti kultūrinius mainus tarp Lietuvos ir Japonijos gyventojų, plėtoti ilgalaikį dviejų tautų tarpusavio supratimą.

„Kaip visuomeninis transliuotojas, remiame ir puoselėjame įvairių kultūrų erdves Lietuvoje“, – teigia pavadinimo rinkimus rengiančios LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovas Arnas Zuikis.

Sodo koncepciją parengęs pasaulinio lygio kraštovaizdžio architektas Širo Nakanė pasiūlė sostinėje kuriamą sodą pavadinti klasikiniu pavadinimu, atspindinčiu japonų kultūros gelmę.

„Pastaruoju metu pastebiu neigiamą tendenciją – japonai pradėjo duoti japoniškiems sodams pernelyg paprastus pavadinimus, pvz., „Draugystės sodas“. Toks pavadinimas nėra blogas, tačiau nerodo didelės kultūros. Tradiciškai sodams pavadinimai suteikiami naudojant posakius iš klasikinės japonų literatūros, vaizdingiausiai apibūdinančius konkretaus sodo charakterį“, - pasakoja Š. Nakane.

Meistras parinko 10 tradicinių pavadinimų, jo nuomone, geriausiai atskleidžiančius Vilniaus japonišką sodo esmę. Nemažai jų turi filosofinių ar žmogaus santykį su gamta atspindinčių sąsajų.

Pavadinimą Hyaku-kaku-En (Šimto derlių sodas) kūrėjas iliustruoja palyginimu: „Javams užauginti pakanka vienerių metų. Medžiui užauginti reikia dešimt metų. Jei norite lavinti žmones, skirkite tam visą gyvenimą.“

Kituose pavadinimuose užkoduotos nuorodos į klasikinius filosofijos kūrinius. Raku-Sui-En, „Malonaus vandens sodas“, yra užuomina į Konfucijaus sentenciją: „Išmintingieji džiaugiasi vandeniu, geri žmonės džiaugsmą randa kalnuose. Išmintingieji yra veiklūs, geri žmonės – ramūs. Išmintingieji – linksmi, geri žmonės – ilgaamžiai.“ Tradiciniuose japoniškuose soduose kalnai (ar akmenys) bei vanduo turi didelę ypatingą simbolinę reikšmę, todėl šis pavadinimas tarsi linki Vilniaus sodo lankytojams išminties ir sielos ramybės.

Pavadinimą galima rinkti portale LRT.lt. Projekto organizatoriai burtų keliu išrinks penkis dalyvius, balsavusius populiariausioje kategorijoje, ir juos apdovanos Aurelijaus Zyko knygomis „Japonijos spalvos ir skoniai“.

Vilniaus japoniško sodo pristatymas: https://www.youtube.com/watch?v=EsIqsSir4vI