Kapai be paminklų, tvorelių ir gėlių. Mirusieji be artimųjų priežiūros ir pagarbos. Net Vėlinių išvakarėse jie būtų apleisti, jei ne vaikų gerumas.

Viską praryja žolė

Viename tolimiausių Karveliškių kapinių pakraščių plyti velėna užžėlęs laukas. Apie tai, kad jame atgulė amžinojo poilsio iškeliavę žmonės, išduoda tik susmaigstyti neišvaizdūs kuolai su baltomis lentelėmis. Jose suspaustu šriftu užrašyta mirusiojo gimimo ir mirties data, vardas ir pavardė, jei tai žinoma.

Kai kuriose lentelėse informacija ypač šykšti: nurodytas tik numanomas mirusiojo amžius ir lytis. Taip pat numeris, kuriuo palaikų kapavietė įtraukiama į kapinių registrą.

Nėra nei vieną kapą nuo kito skiriančios ribos, nei antkapių. Kryžius irgi rymo vos prie vieno kito kapo. Gėlių nematyti. Daugumą kapaviečių jau pasiglemžė susiraizgiusi ir viską užvaldžiusi žolė. Smėlio kauburiai iškilę tik virš naujausių, prieš kelias dienas supiltų kapų.

Palaidoti ir naujagimiai

Žmogaus koja į beglobių kapų kalnelį Karveliškių kapinėse įžengia retai. Palaidotieji mažai kam rūpi. Todėl žvakių liepsna neatpažintų ar sąmoningai atsisakytų mirusiųjų kapų beveik niekada nešildo.

Tačiau vakar beglobių kapų kalnelyje buvo neįprastai tiršta – kapavietes tvarkė sostinės mokyklų auklėtiniai, prisijungę prie Vilniaus etninės kultūros centro prieš Vėlines organizuojamoje akcijoje "Žvakutė ant užmiršto kapo".

"Net graudu, kad yra mirusiųjų, kurių kapų niekas neprižiūri. Atvykau čia, nes žinau, kad padarysiu gerą darbą ir jausiuosi geriau, – kalbėjo Jono Basanavičiaus pagrindinės mokyklos moksleivė Roberta. – Baisiausia, kai matai nė dienos neišgyvenusio naujagimio kapą – tik griovelis ir įdubimas."

Sutvarkė ir pagiedojo

"Aiškinau vaikams, kad atsargiai vaikščiotų, nes čia iš kapų beveik nieko nelikę – riba tarp gyvybės ir mirties išsitrina", – sakė Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos mokytoja Rūta Karvelytė, akcijoje dalyvaujanti su auklėtiniais – viso labo penktokais.

"Kapų visai nesimato, eidamas gali užminti. Neįsivaizduoju, kaip galima kūdikėlius šitaip laidoti. Man labai gaila", – graudinosi dešimtmetė Guostė.

"Vaikai viską supranta ir labai stipriai išgyvena čia tvyrančią atmosferą. Jie labai nuoširdžiai tvarko aplinką, kad mirusiesiems suteiktų bent šiek tiek šilumos ir dėmesio. Kai kurių kapų, kuriuos tvarkiau pernai ar užpernai, šiemet jau nėra. Viskas susmegę, nugrimzdę", – atsiduso R.Karvelytė.

Vėlinių akcijoje dalyvavo vaikai iš Vilniaus Žemynos, J.Basanavičiaus pagrindinių, A.Kulviečio, Viršuliškių, Antakalnio vidurinių mokyklų. Be to, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro moksleiviai, Vilniaus dzūkų senųjų giesmių giedotojų grupė. Sklindant giesmėms, akcijos dalyviai ne tik uždegė žvakeles ant nelankomų kapų, bet ir nurinko nuo jų šiukšles ar nuo ankstesnių metų likusius žvakių indus.

Skaudūs atvejai

Be visuomenės iniciatyvos beglobių kapų niekas netvarkytų ir žvakės ant jų neuždegtų net Vėlinių dieną. Vilniaus savivaldybė įsipareigojusi savo lėšomis palaidoti neatpažintus ar išsižadėtus palaikus, tačiau bent minimaliai kapaviečių priežiūrai lėšų neskiriama. Vienos beglobio asmens laidotuvės miestui kainuoja iki 1 tūkst. litų.

Vilniaus socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Laiconienė pasakojo, kad į beglobių kapų kalnelį atgula mirusieji, neturintys artimųjų, nenustatytos tapatybės asmenys ir tie, kuriuos laidoti artimieji atsisakė.

"Jie pateikia raštišką motyvuotą atsisakymą ir prašo palaikus palaidoti savivaldybės lėšomis. Kai kurie atvejai būna ypač skaudūs, sunkiai suprantami. Pavyzdžiui, kai kas atsisako laidoti savo kūdikėlius – persileidus arba gimus negyvam naujagimiui", – aiškino R.Laiconienė.

Priglaudė 3,5 tūkst. palaikų

X Karveliškių kapinėse beglobiai arba neatpažinti mirusieji laidojami nuo 1983 m. Pirmieji palaikai amžinojo poilsio atgulė Kūčių išvakarėse – gruodžio 23 d.

X Kasmet vidutiniškai kapinėse atsiranda po 140 už savivaldybės lėšas palaidotų asmenų kapų. Šiandien beglobių kapų kalnelyje ilsisi daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių.

X "Ne visi laidojami be artimųjų. Kai kurie žmonės dalyvauja laidotuvėse, tačiau atsisako patys laidoti, nes galbūt neturi pinigų. Būna, kad neatpažintas mirusysis palaidojimas, o po kelerių metų jį susiranda artimieji. Vieni pagerbdami atminimą pastato antkapį, kiti perlaidoja į šeimos kapus", – pasakojo Karveliškių kapinių administratorė Daiva Česnakauskienė.

X Vietos už savivaldybės lėšas laidojamiems mirusiesiems Karveliškių kapinėse mažėja. "Iš esmės visos kapinės bus užpildytos per penkerius metus, beglobių kalnelis – taip pat", – prognozavo D.Česnakauskienė.

X Akcija "Žvakutė ant užmiršto kapo" vykdoma nuo 2005 m., kai Vilniaus etninės kultūros centro rūpesčiu Vilniaus Karveliškių kapinių beglobių kapų kalvelėje buvo pastatyti ir pašventinti tautodailininkų sukurti du kryžiai ir koplytstulpis.