Dėl naujųjų kapinių įrengimo, apie kurį Kaune kalbama daugiau kaip dešimtmetį, – vėl nežinomybė. Žemėtvarkininkams užkliuvo taikos sutartis su Vainatrakio kaimo sklypų savininkais, kuri kainuotų netoli milijono litų miesto biudžeto lėšų.

Žemėtvarkininkų kirtis

Rudenį Kauno savivaldybė gyrėsi, kad pagaliau baigėsi ilgus metus trukę ginčai su Vainatrakio kaimo gyventojais ir greitai bus galima pradėti naujų kapinių statybą. Miesto valdžia nusprendė už 860 tūkst. litų įsigyti privačius sklypus prie būsimų kapinių ir tokiu brangiu būdu baigti karą su žemių savininkais.

Šį optimizmą vienu kirčiu užgesino Nacionalinės žemės taryba (NŽT). Ji su savivaldybe yra atsakovė bylose su žemės savininkais, kurių valdos driekiasi šalia Kauno valdžios įsigyto sklypo.

„Žemėtvarkininkai, kaip trečioji šalis, taikos sutartyje kažkodėl delsia padėti savo parašą. Jei sutartis neužkliūtų NŽT, galėtume sutartį teikti tvirtinti teismui, atsiskaityti su gyventojais ir pagaliau įgyvendinti projektą“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Žemėtvarkininkai atkerta, kad savininkams sumokėjus 860 tūkst. litų, už jų sklypus būtų permokėta tris kartus.

Neleidžia įstatymas

Žemėtvarkininkai pateikia svarų argumentą: įstatymai neleidžia permokėti už žemę daugiau, nei nustatyta jos rinkos vertė.

NŽT atstovės spaudai Aušros Pociūtės atsiųstame NŽT teisininkų komentare akcentuojama, kad NŽT yra už taikią bylos baigtį, bet ji turi neprieštarauti teisės aktams.

„Nustatyta, kad taikos sutartyje numatytos sumokėti už žemės sklypus sumos maždaug tris kartus viršija šių žemės sklypų vidutines rinkos vertes, apskaičiuotas pagal žemės verčių žemėlapius“, – teigiama redakcijai atsiųstame atsakyme.

Pažadėjo šimtus tūkstančių

Savivaldybė Vainatrakyje yra įsigijusi apie 39 ha žemės, reikalingos Kauno kapinėms. Tuo metu detalusis planas buvo parengtas 112 ha teritorijai.

Gretimų apie 30 ha sklypų savininkai, kuriems atstovauja Rimvydas Tvarijonas, per teismą pasiekė, kad detalusis planas ir statybos leidimai būtų atšaukti.

Savivaldybės atstovai vis atmesdavo R.Tvarijono siūlymus sudaryti taikos sutartį teigdami, kad neverta švaistytis šimtais tūkstančių litų, kai pergalę galima pasiekti teisme arba parengti naują detalųjį planą.

Vis dėlto pernai darbo grupė, vadovaujama tada savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjusio Antano Nesteckio, pasiūlė su R.Tvarijonu ir kitais sklypų savininkais sudaryti taikos sutartį. Už tylą jiems sutarta atseikėti 860 tūkst. litų.

„Pinigai kol kas neišmokėti, nes taikos sutartį turės patvirtinti teismas, bet be žemėtvarkininkų parašų nieko negalime daryti ir procesas sustojo“, – apgailestavo D. Ratkelis.

Pasak jo, už išmokėtus pinigus gyventojai perleistų savo nuosavybės teises į žemę, reikalingą kapinių plėtrai.

Kaltina nemokšiškumu

„Ši istorija parodo Kauno valdžios nemokšiškumą. Būtina nubausti tarnautojus, kurie metų metus vilkino šį projektą ir nieko nepadarė. Iš pat pradžių sakiau, kad ši taikos sutartis yra korupcijos dangstymas“, – įsitikinęs Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Jo nuomone, buvo galima apsieiti be tokios brangios taikos sutarties, kuri galiausiai sukėlė pagrįstų NŽT priekaištų ir greičiausiai patirs fiasko.

„Detaliuosius planus reikia rengti tokiam plotui, kokį esi įsigijęs. Dabar naują detalųjį planą galima parengti per pusę metų. Tuomet nekiltų jokių ginčų dėl apsauginių zonų. Vėliau galima rūpintis ir kapinių plėtra“, – aiškino miesto tarybos narys.

Naują detalųjį planą būtų galima parengti už 36 tūkst. litų, tačiau savivaldybės tarnautojai Kauno tarybą pernai tikino, esą savininkai grasina įklampinsiantys savivaldybę į ilgus teismo procesus.

A.Garbaravičius įsitikinęs, kad tai nevykęs pasiteisinimas. „Savivaldybė lengva ranka žarsto dovanas. Kokia čia taikos sutartis, jei ji naudinga tik vienai pusei“, – stebėjosi jis.

Laidoti jau nėra kur

A.Garbaravičius ironizavo, kad greitai kauniečius teks laidoti stačiomis, nes miesto kapinėse laisvų vietų nebeliko.

Apie naujų kapinių būtinybę miestui prabilta prieš 14 metų. Pesimistiškos prognozės pasitvirtino. Jau baigti išnaudoti papildomai paskirti Karmėlavos kapinių plotai. Šiuo metu apie 80 proc. kauniečių laidojami šeimų kapavietėse, o jų neturintys – Kauno rajone, netoli Giraitės esančiose Ledos kapinėse.

Pasak įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus Algirdo Verbicko, ten vietos laidoti užteks maždaug pusmečiui. „Per metus vidutiniškai miršta 4 tūkst. Kauno gyventojų, apie tūkstantį jų artimieji palaidoja kituose rajonuose“, – vardijo jis.

Ledos kapinėse nėra nusausinimo sistemos, todėl lietingomis dienomis į iškastas duobes plūstelėja vanduo. Paskutinėn kelionėn savo artimuosius lydintys kauniečiai su siaubu kalba, kad tenka ne laidoti velionį, bet skandinti.

Ona Balžekienė

Kauno tarybos narė

Naujų kapinių problema neišsprendžiama daugiau nei dešimt metų. Per tą laikotarpį buvo galima parengti mažiausiai penkis naujus Vainatrakio kapinių detaliuosius planus, tačiau laikas buvo tempiamas, o kauniečiai savo artimuosius buvo priversti laidoti į balas šalia Giraitės Ledos kaimo kapinėse. Maža to, miesto valdžia nusprendė ne rengti naują detalųjį kapinių planą, bet sudaryti su žemių savininkais taikos sutartį, kuri miestiečiams kainuos beveik milijoną litų. Ar jie nežinojo, kad naujo plano vis tiek reikės? Nežinau, ar tai miesto valdžios ir atsakingų valdininkų aplaidumas ir neprofesionalumas, ar sąmoningas būdas iš miesto biudžeto dosniai pamaitinti reketuojančius šalia kapinių esančių žemės sklypų savininkus. Manau, kad tuo turėtų pasidomėti teisėsaugos institucijos.