Grybautojai pasipylė į pakaunės miškus, tačiau retas jų žino, kad daugelyje prie Kauno esančių miškų šiuo metu lankytis draudžiama, o tai žinantieji į draudimą numoja ranka.

Laimikiai buvo negausūs

"Turguje prie Geležinkelio stoties mačiau labai daug grybų, todėl ir pats nusprendžiau atvažiuoti pagrybauti. Bet grybų pririnkau tik sriubai. Nesuprantu, iš kur tie prekiautojai tų grybų prisivežė", – svarstė vakar rytą Kleboniškio miške dešimt nedidelių baravykų radęs Alfonsas.

Laimikiu vakar skundėsi ne tik Alfonsas. Tik vienas kitas aplink Kauną esančiuose miškeliuose sutiktas grybautojas iš miško tempė apypilnius krepšinius grybų. Daugelis turėjo tenkintis keliomis dešimtimis baravykų ir dar vienu kitu kitos rūšies grybu. Grybautojai dėl to labiausiai kaltino save pačius.

"Toliau net nėjau, nes ten grybautojų daugiau nei grybų", – konstatavo 30 metų Kleboniškio miške grybaujantis Raimondas Plauskas.

"Žmonių tiek, kiek Laisvės alėjoje. Visi grybai nupjauti. Po gryną orą pasivaikščiosim, ir tiek", – ranka į negausų laimikį numojo per samanas koją už kojos vilkę Petras ir Ramūnas.

"Žinau gerų vietų, bet prieiti neįmanoma – užversta medžiais", – apgailestavo Alfonsas.

Apie draudimą nežinojo

Rugpjūčio pabaigoje Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Bancevičiaus įsakymu, žmonėms uždrausta lankytis šešiuose iš vienuolikos Kauno ir Dubravos eksperimentinės-mokomosios (Dubravos EM) miškų urėdijų girininkijų miškuose. Toks sprendimas priimtas dėl pavojaus, kurį vis dar kelia prieš mėnesį praūžusios audros išversti ir aplaužyti medžiai.

"Kitų, užslėptų, įsakymo motyvų tikrai nėra. Grybautojai žengia į miškus, o pavojų keliančių medžių yra labai daug. Kartais tą pavojų sunku įvertinti ir pastebėti. Neturime duomenų, kad būtų kas nors šiuo metu nukentėjęs, tačiau medyje vis dar kabanti nulaužta šaka gali nukristi ant žmogaus. Buvo, kad šitaip ir žuvo", – pasakojo Kauno miškų urėdijos urėdas Juozas Jermalavičius.

"Kleboniškio miške grybauti galima. Pati girdėjau per radiją, kad grybauti draudžiama tik Dzūkijoje. O čia miškas jau sutvarkytas", – tikino Stasė, nors pati ką tik buvo užsiminusi, kad kai kuriose vietose miškas neišeinamas dėl užvirtusių medžių, o šalia jos stūksojo trys masyvios iš šaknų išverstos, į kitus medžius įsirėmusios eglės.

Visi kiti grybautojai teigė apie draudimus nieko negirdėję. Miškininkai sakė prievartos prieš po mišką klaidžiojančius žmones nesiimsiantys, tačiau, jei prireiks, kvies ir policiją. Daugelis žmonių iš miško išeina pirmąkart perspėjus, tačiau pasitaiko ir užsispyrėlių, kuriems gali kad ir kuolą ant galvos tašyti.

"Pavojingiausias vietas, kuriose pjaunami medžiai, aptveriame "stop" juosta, bet visos tautos nesustabdysi. Mačiau, nešė bobutė penkis baravykus – ir aiškink jai neaiškinęs", – atsiduso Karmėlavos girininkijos girininkas Jonas Mačiulis.

"Jeigu dėl baravyko ar net menkesnio grybo žmogus rizikuoja gyvybe, kuo tokiam gali padėti?" – svarstė J.Jermalavičius.

Susitaria gražiuoju

Per audrą ypač nukentėjo Dubravos EM miškų urėdijos Vaišvydavos ir Šilėnų girininkijų miškai. Juose lankytis draudžiama. Urėdui Kęstučiui Šakūnui belieka džiaugtis, kad šie miškai grybų gausa nepasižymi. Dažniau grybautojai renkasi Ežerėlio ir Kuro girininkijų miškus.

"Daugiausia nepatogumų mums pridaro šalia miško automobilius statantys žmonės, kurie nepagalvoja, kad čia siaurais keliukais mediena vežama didelėmis mašinomis. Kol kas incidentų nėra buvę. Žmonėms paaiškiname, ir jie išvažiuoja", – kalbėjo K.Šakūnas.

Kai kurie žmonės teigė, kad lankytis kai kuriuose miškuose draudžiama be reikalo. Netoli Raudondvario miškelyje grybavęs Antanas Šamanskis teigė jame pastebėjo vos vieną išvirtusią eglę.

Tvarkys iki metų pabaigos

"Mes stengiamės ne pulti, ne bausti, o žmogui paaiškinti. Jei bus tokių, kurie piktybiškai neklausys, rasime už ką nubausti", – perspėjo K.Šakūnas.

Draudimas lankytis kai kuriuose miškuose turėtų galioti iki audros padarinių likvidavimo pabaigos. Pagal grafiką dirbantys miškininkai sukasi didelėmis apsukomis, tačiau manoma, kad likviduoti visus audros padarinius miškuose užsitęs iki metų pabaigos.

"Terminai realūs, bet įtempti. Daug kas priklausys ir nuo gamtos. Po liūčių net ir universalioji, gera vakarietiška technika buvo pradėjusi skęsti", – sakė J.Jermalavičius.

Planuojama, kad į šalia Kauno esančius miškus turėtų atvažiuoti aplinkosaugininkai iš kitų regionų, kurie vietiniams padėtų patruliuoti miškuose. Patruliavimo tikslas – ne tik perspėti žmones apie pavojų, bet ir užkirsti kelią medžių vagystėms. Daug kauniečių ir Kauno rajono gyventojų savaip interpretavo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko inicijuotą leidimą savo reikmėms pasiimti per audrą išverstus medžius mieste. Per pirmąsias kelias dienas po audros nemažai miške išvirtusių medžių gyventojų susipjaustė ir parsigabeno namo malkoms, tačiau šis nelegalus procesas buvo greitai sustabdytas.

Škvalo padaryta žala miškams

Škvalo padariniai Lietuvos miškams įvertinti kaip ekstremalus įvykis. Septynių miškų urėdijų administruojamuose valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta apie 420 tūkst. kietmetrių (kub. m) medynų. Preliminariais skaičiavimais, padaryta 25 mln. litų žala. Privačiuose miškuose išversta ir išlaužta daugiau nei 460 tūkst. kietmetrių (ktm) medynų. Nukentėjusiųjų regionų valstybiniuose miškuose iki škvalo dirbo 3 medkirtės, 8 medvežės ir 120 miško pjovėjų, o šiuo metu ten dirba 25 medkirtės, 55 medvežės ir 580 miško pjovėjų.

Dubravos EM miškų urėdijoje išversta ir išlaužta 70 tūkst. ktm medienos. Iki rugsėjo buvo sutvarkyta septintadalis.

Kauno miškų urėdijoje nukentėjo 12 tūkst. ktm medienos. Iki rugsėjo buvo sutvarkyta ketvirtadalis.