Kauno savivaldybė prašo ES struktūrinių fondų lėšų naujam strateginiam planui iki 2015 m. parengti. Esą dabartinis yra niekam tikęs, pilnas Vasiukų projektų.

Apstu neišbaigtų vizijų

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas 2008–2015 m. miesto strateginį planą vadina gremėzdišku ir niekam tikusiu, kuriuo šiandien miestas neturėtų vadovautis.

"Plane pilna Vasiukų projektų, neišbaigtų vizijų, – vertino V.Gudėnas. – Kažkas sugalvojo, kad reikia kažką tokio sukurti, tam skirta lėšų, o vėliau projektas užmarinuotas."

Savivaldybės administracijos vadovas miesto strateginiame plane pasigenda aiškios vizijos, misijos, gilesnės analizės ir uždavinių. Jo nuomone, strateginį planą reikėtų rengti visiškai kitaip. Esą derėtų išskirti, kurie projektai – investiciniai, o kurie bus įgyvendinami savivaldybės lėšomis. Strategija turėtų būti suskaidyta į stambius skyrius pagal projektų finansavimo šaltinius, sritis, nevardijant smulkių projektų.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis pabrėžė, kad miesto strateginis planas yra rimtas dokumentas, kuris neturėtų gulėti stalčiuje. Esą, kartą parengus tokį dokumentą, juo reikėtų vadovautis.

"Dabar vos tik atsiranda kokia iniciatyva, iškart puolama ją realizuoti tinkamai nepasitarus su bendruomene, – kritikavo V.Šileikis. – Norėtųsi, kad miesto urbanistinė plėtra vyktų pagal planą."

Pinigus iššvaistė vėjais

Bet kas, susipažinęs su Kauno strateginiu planu, pripažintų, kad eksperimentams ir Ostapo Benderio Vasiukus primenantiems projektams miestas iššvaistė pernelyg daug lėšų. Pavyzdžiui, neatlikus išsamios analizės, sugalvota, kad Pramonės ir Taikos prospektų žiede reikia statyti trijų aukštų estakadą. Vėliau paaiškėjo, kad projektas visiškai neperspektyvus.

"Neįsivaizduoju, kaip kažkam galėjo kilti mintis statyti tokį gremėzdą prieš daugiabučių langus. Be to, tokia estakada kainuotų labai brangiai", – įsitikinęs V.Gudėnas.

Akis bado ir A.Juozapavičiaus, Europos prospektų, Panemunės tilto rekonstrukcijos projektai. Europos prospekto projekto sumanytojai turėjo užmojų jį sujungti su vakariniu miesto apvažiavimu, bet sumanymas nepavyko.

Prašo ES fondų paramos

Dirbti pagal 2005 m. patvirtintą, 2008 m. patobulintą miesto strateginį planą Kauno valdininkai nebenori. "Strategiją reikia atnaujinti, bet tam reikalingos lėšos", – aiškino Kauno savivaldybės Viešosios vadybos ir strategijos skyriaus vedėjas Andrius Cechanavičius.

Jo vadovaujamas skyrius parengė projektą ES struktūriniams fondams, iš kurių tikimasi atsiriekti 594 tūkst. litų strateginiam planui atnaujinti. Savivaldybės indėlis sudarytų 104 tūkst. litų. Iš šių lėšų būtų atnaujintas 2008–2015 m. Kauno miesto strateginis planas ir 2010–2012 m. veiklos planas.

Be to, būtų atliktos šešios šakinės studijos: miesto įvaizdžio strategija, savivaldybės elektroninės erdvės strateginis planas, ilgalaikė Kauno miesto viešojo transporto ir plėtros strategija, Kauno miesto daugiabučių ir mokamų automobilių stovėjimo aikštelių studija, intelektualinių išteklių plataus pritraukimo į miesto ekonominio vystymosi procesus strategija ir strategija "Kaunas – darnus ir besimokantis miestas".

Europos socialinio fondo agentūrai rugsėjo 21 d. pateikusi paraišką paramai gauti savivaldybė gavo atsakymą, kad projektas priimtas. Sprendimą dėl projekto finansavimo agentūra pateiks vėliausiai po trijų mėnesių.

Nekilnojamojo turto bendrovės "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius sako, kad dabar rasti kompetentingų specialistų, kurie žinotų, kas miestui geriausia, yra nepaprastai sunku.

"Ar tik nebus taip, kad vieną prastą daiktą pakeisime dar prastesniu?" – perspėjo A.Žilevičius. Jam nesuprantama, kodėl ankstesnės kadencijos miesto vadovai neužkirto kelio Vasiukų projektams strateginiame plane. Esą, kas gali garantuoti, kad naujajame dokumente tokių abejotinų projektų nebus?

"Kapitonui, kuris nežino, kur plaukia, niekada nėra palankaus vėjo", – A.Žilevičius mano, kad pirmiausia miesto vadovai turėtų suprasti, kur jie veda miestą.

Pralenkti Varšuvą ir Rygą

V.Šileikis įsitikinęs, kad strateginį planą galima koreguoti vadovaujantis tam tikrais kriterijais, pavyzdžiui, palyginus Kauną su kitais konkurencingais miestais, tokiais kaip Vilnius, Klaipėda, Varšuva ir Ryga.

"Pasitikrinti ir identifikuoti trūkumus būtų galima kiekvienais metais, – mano V.Šileikis. – Pastebėjus tam tikrų trūkumų, reikėtų pasitarti su verslo asocijuotomis struktūromis, universitetais ir likusia bendruomenės dalimi."

Dirbant pagal strateginį planą, anot jo, išryškėtų dinamika – būtų aišku, kaip vystosi miestas ir ką galima daryti geriau. Esą svarbu siekti konkurencingos ekonomikos, patrauklaus investicinio klimato ir didinti turistinį potencialą.

Iki šiol miesto valdymo dokumentas buvo prieinamas palyginti siaurai visuomenės daliai, su verslo bendruomene nebuvo aptartas išsamiai.

"Reikėtų pasikviesti atitinkamų sričių ekonominės plėtros ekspertų, inovatyvių įmonių", – miesto vadovams patarė V.Šileikis.

Neliks abejotinų projektų

Specialistai įsitikinę, kad iš Kauno strateginio plano turėtų būti išbraukti nelabai realūs ir šimtais milijonų litų įvertinti projektai.

"Strategiją tvirtino buvusios kadencijos politikai. Jie kitaip vertino situaciją, matė kitokias miesto galimybes, gal ir finansinė padėtis buvo geresnė", – apie pernelyg optimistiškus projektus kalbėjo A.Cechanavičius. Jo nuomone, nevertėtų į strategiją įtraukti projektų, kurių niekada nepavyks įgyvendinti.

"Jeigu projekto vertė tokia kaip pusė šalies biudžeto, tai turėtų kelti įtarimą, ar iš viso verta apie tokį projektą galvoti, nes finansavimo niekas neskirs", – kalbėjo A.Cechanavičius.

V.Šileikis pabrėžė, kad miesto strateginis planas yra sisteminis dokumentas, kurio visiškai paneigti nereikėtų.

"Intelektualų įdirbis didžiulis, ten tikrai yra vertingų projektų, kurie ir naujajame plane gali likti", – sakė jis.

Miesto vizija

Kaunas – universitetinis Baltijos jūros regiono mokslo, žinių ekonomikos ir aukštųjų technologijų sklaidos miestas, Rytų Europos transporto ir logistikos centras, šalies kultūros židinys, sporto sostinė ir upių uostas. Jame gyvena kūrybinga, nuolat besimokanti, dvasiškai turtinga, sveika ir saugi visuomenė. Tai patogus miestiečiams, patrauklus investuotojams ir svetingas atvykstantiems žmonėms miestas

Šaltinis: Kauno miesto strateginis projektas

Kuriami nauji Vasiukai?

Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad miestas, turėdamas didžiausią regione techninių mokslų potencialą, turi galimybę būti visos Lietuvos inovacijų varikliu.

Iki gruodžio 1 d. planuojama parengti "Kaunas 2010 – inovacijų miestas" programą. Bus siekiama, kad savivaldybė taptų ne tik biudžetą administruojančia institucija, bet tokia institucija, kuri skatina miesto ir regiono plėtrą, sudarydama visas sąlygas, reikalingas inovacijoms vystytis.

Numatoma pertvarkyti Kauno miesto strategiją, infrastruktūros projektus pritaikyti tiems žmonėms ir įmonėms, kurie kuria naujas technologijas ir produktus. Miestas, nepaisydamas sunkmečio, parems įmones, kurios diegia naujas technologijas, mažindamas žemės mokesčius bei sudarydamas sąlygas naujiems projektams įgyvendinti. Meras žada asmeniškai kreipti dėmesį į miestui naudingus inovatyvius projektus, kuriuose kuriamos naujos darbo vietos. Planuojama sukurti Kauno miesto inovacijų tarybą, įsteigti inovacijų prizą, kuris bus teikiamas novatoriškiems žmonėms ir įmonėms.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė

Iš fantastikos srities

Šiuo metu Kauno strateginiame plane suplanuotų projektų vertė sudaro 4,9 mlrd. litų, iš jų savivaldybės lėšos – 1,1 mlrd. litų.

Daugiausia abejonių kelia Kauno intermodalinio terminalo valdymo bendrovės infrastruktūros projektas, Palemono logistikos centro projektas, valstybinio krovininio upių uosto Petrašiūnuose projektas, Panemunės ir Marvelės patvankų projektas. Pastaruosius savivaldybės Viešosios vadybos ir strategijos skyriaus dabartinis vedėjas Andrius Cechanavičius vadina projektais iš fantastikos srities.