Šmaikščiai pavadinta pica su šypsena, išdėliota iš pomidorų, kelios konstruktoriaus detalės, kreidutės. Tai – kone visos pramogos, kuriomis Vilniaus kavinėse galima sudominti vaikus. Niekam nesvarbu, kad nuobodžiaujantys klientų vaikai trukdo kitiems lankytojams.

Požiūris išsiskiria

Sostinėje kavinių yra daugybė – visų skoniui. Tačiau turintys vaikų, ilgai svarstę, kur nueiti, dažnai apsisprendžia tiesiog likti namuose. Kavinėse nuobodžiaujančios ir nuošaliau pažaisti negalinčios atžalos ne tik neleidžia pailsėti tėvams, bet dažnai vargina ir kitus ramybės ieškančius klientus.

„Norėčiau, kad vaikai išvis nebūtų įleidžiami į kavines, jeigu jiems ten nėra kuo užsiimti“, – neretai girdimas argumentas. Bet tai – tik vienas iš požiūrių.

„Tegul tie, kurie negali pakęsti vaikų tauškėjimo, sėdi ir ilsisi namuose, – atrėmė šeimos ir vaikų psichologė Giedrė Gutautė Klimienė. – Manau, kad tai labiau nepatenkintų žmonių problema.“

Suaugusiųjų pokalbiai dažniausiai yra nepakeliamas išbandymas ir patiems vaikams. Psichologė G.G.Klimienė ir šio argumento nelaiko rimtu.

„Nereikia vestis vaiko į kavinę vien tikintis, kad jis tyliai sėdės ir klausysis. Jam reikia dėmesio, o jeigu tėvai jį skirs tik draugams, žinoma, vaikui nepatiks būti nuošalyje. Be to, patys tėvai turėtų pasirūpinti, ką jų atžala veiks kavinėje. Daugelis kavinių pasiūlo piešimo priemonių, o kita galima atsinešti ir iš namų“, – patarė psichologė.

Vis dėlto, ką gali pasiūlyti kavinės, kad vaikai nezyztų tėvams į ausį, o klientai prie gretimo staliuko nesvaidytų nepasitenkinimo kupinų žvilgsnių tiek į tėvus, tiek į vaikus?

Jaučiasi nepageidaujami

Paprastai dėsnis „yra paklausa – bus ir pasiūla“ veikia be priekaištų, bet ne šiuo atveju. Tėvų skundų, kad Vilniaus kavinėse justi, jog yra nepageidaujamų klientų grupė, pilnas internetas. O situacija, jeigu ir keičiasi, tai labai nesmarkiai.

Vilniuje yra nemažai vaikams skirtų kavinių, pavyzdžiui, „Mauglis“, „Nykštukų pasaulis“, „Malvina“, „Euroopa“ ar „Išdykėlių sala“. Vis dėlto šios vietos yra labiau skirtos didesniems vaikų susirinkimams, tarkime, gimtadieniui švęsti, o ne kasdienos pietums ar vakarienei su tėvais ir jų draugais.

Kaip šeimai skirtas kavines tėvai išskiria tas, kuriose yra žaidimų kampeliai, personalas neignoruoja mažojo kliento, motinos gali oriai pamaitinti kūdikį atskiroje patalpoje. Tiesa, atsiliepimų apie tokias kavines sostinėje beveik nėra. Tėvai džiaugiasi bent dviem kavinėmis Vilniuje, kuriose įrengtos zonos vaikams.

„Su vaikais einame nebent į kavinę Žvėryne, kurios kieme stovi batutas ir laipynės. Dar žinau vieną tame pačiame rajone, kurioje yra žaislų“, – pasakojo dviejų mažamečių vaikų mama vilnietė Goda.

Padavėjau, padėk...

Neradus gerų sąlygų vaikams kavinėje, svarbu daryti viską, kad vaikas būtų kuo ramesnis. Psichologė G.G.Klimienė įsitikinusi, jog tik lankydamasis viešose erdvėse vaikas išmoks tinkamai elgtis.

„Sostinėje vietų, tinkamesnių šeimoms, išties mažiau nei, pavyzdžiui, pajūryje. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad personalas niekuomet nebūna nusiteikęs priešiškai. Pati augindama dvi dukras visur einu su jomis ir piktų atsiliepimų negirdžiu, tik ne visur yra geros sąlygos būti su vaiku. Kita vertus, jeigu tėveliai jaučia priešiškumą, jiems reikėtų patiems įvertinti, ar nėra pernelyg įsibaiminę, nusiteikę sulaukti blogų reakcijų“, – į situaciją kita perspektyva pažiūrėti pasiūlė psichologė.

„Jeigu į kavinę ir tenka nueiti su atžalomis, tikrai nestebiu kitų žmonių reakcijų, todėl nežinau, vaikai ką nors vargina ar ne“, – sakė 33-ejų Goda.

Susidarius objektyviai nemaloniai situacijai tiek tėvai, tiek kiti kavinės klientai turėtų nepamiršti, kad padavėjai nėra vien maisto ir gėrimų nešiotojai.

Viešojoje įstaigoje Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre vedami mokymai, kuriuos baigus suteikiama padavėjo kvalifikacija.

Centro Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Dalia Ramunė Janarauskienė apgailestavo, kad aptarnavimo srityje šiuo metu vyrauja „žuvies gedimo nuo galvos“ situacija.

„Dabar darbdaviai samdo žmones, neturinčius specialios kvalifikacijos, dažnai tik trumpalaikiam darbui. Į padavėjo darbą Lietuvoje nebežiūrima kaip į profesiją, tad kokios darbo kokybės galime tikėtis? Darbdaviai skundžiasi smukusiu prestižu, bet į jį neinvestuoja. Būtent jie turėtų sudaryti planą, kaip bus aptarnaujami klientai. Dabar padavėjai tik atidirba savo pamainą, kai kuriems būna malonesni tikėdamiesi didesnių arbatpinigių, bet tai viskas“, – sakė specialistė.

Pasak D.R.Janarauskienės, specialių reikalavimų, kaip aptarnauti šeimas su vaikais, nėra. Tačiau profesionalus padavėjas geba nujausti, kada reikia skirti dėmesį tik tėvams, o kada jų atžalai. Be to, atsakomybė suvaldyti nemalonias situacijas taip pat tenka aptarnaujančiam personalui.

„Jis atsakingas už gerą atmosferą visiems klientams. Jeigu kavinėje yra neramus, triukšmą keliantis vaikas, padavėjas gali duoti neįžeidžiančių pastabų tėvams, taip pat turi paprašyti prie gretimų staliukų sėdinčių klientų supratimo ir atsiprašyti jų. Juk tai, kad kavinėje nėra atskiros patalpos ir veiklos vaikams, yra tos įstaigos, o ne klientų problema“, – padavėjų vaidmenį susidarius tokiai situacijai apibrėžė D.R.Janarauskienė.

Košės ir žaidimų

Kavinių vadovai turėtų būti suinteresuoti išvengti klientų nusivylimo, aplink jų stalą ėmus zuiti nenuoramai vaikui. Taip pat jie neturėtų ir išskirti šeimų kaip nepageidaujamų lankytojų. Bandant suderinti šiuos dalykus kavinių vadovams tikrai nereikėtų nueiti kryžiaus kelių.

Dažniausi tėvų pastebėjimai, ko jie tiksi iš kavinių, o ką randa

Vaikams pritaikytas specialus valgiaraštis. Nesunku pastebėti, kad tokią paslaugą siūlo nemažai kavinių. Vaikiškame valgiaraštyje paprastai būna švelnesnio skonio, vaikiškai papuoštų patiekalų. Vis dėlto sprendžiant iš nuomonių internete, vaikus auginantys tėvai bene mažiausiai reikalautų specialių patiekalų, juo labiau kad maisto visai mažiems vaikams – košių, tyrelių – valgiaraščiuose ir neranda.

Aptarnavimas. Daugelyje komentarų internete daugs dėmesio skiriama kavinių personalo požiūriui. Kai kuriose kavinėse padavėjai patys pasiūlo, ko vaikui gali prireikti: nuplikyti nukritusį čiulptuką, atnešti apklotą vaikui užmigus, pašildyti ar užplikyti tėvų atsineštą košę. Tačiau dažnesni pastebėjimai, kad tenka tokių dalykų prašyti ar net reikalauti.

Komfortas. Netgi sostinėje sunku rasti kavinių, kuriose būtų įrengtos vietos vaikui pamaitinti ar perrengti, taip pat nuošalesnės vietos vežimėliui su miegančiu kūdikiu pastatyti. Dažniausia, ką tėvai randa savo mažyliams, tai maitinimo kėdutes, tačiau, anot jų, retai kada būna neaplūžusios.

Vaikų veikla. Dažniausi tėvų skundai – vaikas negali pasitraukti nuo stalo, nes nėra įrengtų žaidimų erdvių. Taip pat vaikams vaikščioti kavinėse paprastai nesaugu: neaptvertos tam tikros zonos, būna statūs laiptai ir panašiai.