- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažesnių šildymo sąskaitų dar teks palaukti. Nors tikėtasi, kad dujos atpigs jau pavasarį, ekonomistai kalba tik apie kitų metų antrą pusę, praneša LNK.
Sąskaitas už šildymą gruodį gyventojai vadino kosminėmis. Tačiau sausį pastarosios pinigines pakratys dar labiau. Valstybinės energetikos taryba prognozuoja, kad šio mėnesio šildymo kaina Vilniuje, palyginti su gruodžiu, kils dar penkiolika procentų. O, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, – 140 procentų.
Tiesa, Vilniaus šilumos tinklai žada, kad sąskaitos brangiausiai už šildymą Lietuvoje mokantiems vilniečiams sumažės. Mat, sostinė žada visiškai atsisakyti dujų.
„Diegiant naujus šaltinius – atsinaujinančius energijos išteklius, iš tikrųjų, reguliacinis režimas reikalauja, kad kaina būtų mažesnė negu kitos alternatyvos“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ strategijos vadovas Paulius Martinkus.
Tiesa, mažesnių sąskaitų teks palaukti – dujų visiškai atsisakyti planuojama per artimiausius aštuonerius metus. O kiek gyventojams tai padės sutaupyti, kol kas neaišku. „Šiandien būtų sudėtinga prognozuoti, nes, kaip pajudės energijos ištekliai, taip tos kainos ir svyruoja“, – akcentavo „Vilniaus šilumos tinklų“ strategijos vadovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Yra ir dar ambicingesnių tikslų – iki 2050-ųjų apskritai atsisakyti deginimo ir biokuro. Viskas būtų gaminama šilumos siurbliais ir pasitelkiant kitus procesus. Tiesa, tam prireiks didžiulių piniginių resursų. „Esame preliminariai pasiskaičiavę, kad investicijų reikės apie 650 milijonų eurų“, – sakė jis.
Iš esmės, situaciją dėl šildymo kainų sostinėje turėjo pakeisti Vilniaus kogeneracinė jėgainė. „Atliekų dalis Vilniaus kogeneracinės jėgainės per šį šildymo sezoną vilniečiams turėtų sutaupyti apie dešimt milijonų eurų, jei energija būtų gaminama ne iš atliekų, o iš gamtinių dujų“, – teigė „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
Sutaupytų ir daugiau, jei veiktų biokuro deginimo įrenginiai. Kol kas jėgainė degina tik komunalines atliekas. Dėl užpernai užstrigusių darbų biokuro deginimo jėgainės atidarymas numatytas šių metų pabaigoje. Iš pradžių jėgainė veiks tik bandomuoju režimu. Visu pajėgumu – anksčiausiai kitąmet.
Šiandien būtų sudėtinga prognozuoti, nes, kaip pajudės energijos ištekliai, taip tos kainos ir svyruoja.
Energetikos ministras Dainius Kreivys dar prieš Naujuosius tikino, jog ateities sandoriai rodo, kad dujos jau šių metų balandį gyventojams bus pigesnės, dabar ekonomistų prognozės – visai kitokios. Lengviau atsikvėpti gyventojai negalės iki 2023-ųjų antros metų pusės. Dujų kainos normalizuosis, tačiau vis tiek išliks aukštos.
„Jų kaina laikosi gana aukštame lygyje visus šiuos metus – apie 70-80 eurų už megavatvalandę, – tai yra keturis kartus daugiau negu mes esame įpratę per pastaruosius penkerius metus“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot ekonomisto, dujų kainą labiausiai lemia geopolitiniai santykiai, o ne ekonomika. Europos Sąjunga vis dar stipriai priklausoma nuo Rusijos. Iš ten importuoja apie 44 proc. suvartojamų gamtinių dujų.
„Kai tik padidėja konfrontacijos tarp Rusijos ir Europos Sąjungos rizika, sankcijų galimybė ir apriboto dujų importo iš Rusijos tikimybė, iš karto dujų kaina šoka į viršų“, – pastebėjo ekonomistas.
Ekonomistai skaičiuoja, kad jei dujų importas iš Rusijos nepadidės, tikėtina, jog vasario pabaigoje, kovo pradžioje Europos Sąjungos dujų atsargų lygis bus arti nulio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vadovybės apsaugos tarnybai perduotos naujos patalpos Vilniuje
Turto bankas penktadienį Vadovybės apsaugos tarnybai (VAT) perdavė naujas patalpas sostinėje. ...
-
Vilniuje atidarytas Maironio progimnazijos aikštynas
Vilniaus miesto savivaldybė užbaigė Maironio progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo darbus. ...
-
J. Sabatauskas: reikia įvardyti, kas ir kodėl siekia skubiai privatizuoti „Pušyno kelią“1
Paskelbus apie valstybei priklausančio Vilniuje įsikūrusio reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ privatizaciją, Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Respublikin...
-
Dėl Lukiškių aikštėje numarintų liepų – kreipimasis į merą R. Šimašių1
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydamas išaiškinti, kas atsakingas dėl po rekonstrukcijos darbų Lukiškių aikštėje num...
-
Vyksta 8-asis Vilniaus Rusijos forumas2
Žmogaus teisių ekspertai ir gynėjai, pilietinės visuomenės atstovai, akademikai renkasi į 8-ąjį Vilniaus Rusijos forumą. ...
-
Naujamiestyje atverta nauja viešoji erdvė – Amatų skveras1
Sostinės Naujamiestis jau spėjo tapti vienu patraukliausių rajonų investuotojams dėl patogios lokacijos, kur buvusios pramoninės teritorijos virsta gyvenamosiomis ir verslo erdvėmis, o ant Tauro kalno duris atvers moderni kultūros erdvė. ...
-
Sostinės mokyklos kviečiamos dalyvauti lauko klasių konkurse
Sostinės mokyklos kviečiamos dalyvauti lauko klasių konkurse, vienam tokiam projektui skiriama iki 15 tūkst. eurų. ...
-
Buvusiame Lukiškių kalėjime – galimybė išsinuomoti kamerą su „Stranger Things“ atributika1
„Stranger Things“ gerbėjai Vilniuje galės parai ar kelioms valandoms išsinuomoti buvusiame Lukiškių kalėjime, kur filmuota dalis šio amerikiečių serialo, specialiai įrengtą kamerą. ...
-
Pokalbis apie aklumą su I. Jokštyte: nematydama pasaulio negyvenu tamsoje
Irma Jokštytė su aklumu gyvena nuo vaikystės. Regėjimo negalia jai netrukdė nei kartu su draugais laipioti medžiais, nei važinėti dviračiu ar vienai vykti į tolimas keliones. Nuoširdžiu pokalbiu su I. Jokštyte apie jos patirtis d...
-
Iki 2026-ųjų ketinama sutvarkyti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą
Vilniaus savivaldybė iki 2026-ųjų ketina sutvarkyti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą – čia turėtų atsirasti memorialinis skveras ir Žydų bendruomenės centras. ...