Pereiti į pagrindinį turinį

Liepkalnyje esantį Laimio kalną išgelbės tik atsidavimas?

2012-12-12 10:37
Liepkalnyje esantį Laimio kalną išgelbės tik atsidavimas?
Liepkalnyje esantį Laimio kalną išgelbės tik atsidavimas? / Gedimino Bartuškos nuotr.

Išgirdęs, kad verda ginčai dėl Liepkalnyje esančio Laimio kalno, aštuoniolika metų jį pylęs Laimis Janutėnas sunerimo – kokia ateitis jo laukia? Vyras teigė turįs patarimų, kaip viską daryti, kad kalnas vėl būtų gyvas.

Negailės patarimų

Dienraštis visai neseniai rašė apie seniai slidininkų pamėgtą Laimio kalną. Tiesa, pastaraisiais metais tie patys slidininkai šiuo kalnu džiaugiasi mažai – jis gana apleistas, mažai tvarkomas. Kaip sako pats beveik dvidešimtmetį kalną su bendraminčiais pylęs L.Janutėnas, „čia svarbiausia, kad žmogus, kuris apsiima viską tvarkyti, sirgtų už tą kalną, o ne svajotų, kad čia pinigus nuplaus“.

Panašiai mąsto ir VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas. Miesto valdžiai atkreipus dėmesį į prastą kalno būklę, jie pagaliau ėmėsi veiksmų: siekia perimti kalną iš dabartinių šeimininkų – bendrovės „Žiemos trasa“.

Tai išgirdęs L.Janutėnas kreipėsi į dienraštį, susisiekė ir su dabar viskuo besirūpinančios įmonės „Sveikas miestas“ vadovu.

„Kalbėjau su M.Paulausku, sutarėme susiskambinti kitą dieną ir aptarti tuos planus. Pažiūrėsiu, kaip jie ką planuoja, ant galvos nelipsiu, niekad nelipau. Tik jau seniai matau, kad ten blogai viskas darosi, tai ir sakydavau tiesiai šviesiai. O Mantui sakiau, kad tartųsi su manimi, galiu duoti jiems patarimų. Net ignaliniečiai, anykštėnai man skambina, klausia, kaip kalnus tvarkytis, keltuvus statyti ir pan. O čia viską atvirkščiai padarė“, – sakė visas savo jėgas ir meilę šiam kalnui atidavęs jo architektas ir pridūrė, kad milijonų už patarimus neprašo, daro tai už „ačiū“.

Skaudina situacija

Nežinantiems arba nepamenantiems primename, kad kalną, ant kurio dabar žiemą susirenka būriai slidininkų ir snieglentininkų, Vilniaus miestui padovanojo L.Janutėnas. Kadaise toje vietoje buvo duobė. Anuomet ponas Laimis pasvarstė užpilti grunto ir pasidaryti čia slidžių trasą. Taip 1982 m. čia buvo išpilta pirmoji krūva statybinių atliekų, o kalno pylimo darbai truko iki pat 2000-ųjų.

Norinčių padėti entuziastų buvo ne taip jau mažai. Jam talkino 40 šeimų. Jos atsivedė savo draugų, šie – savųjų. Paskui vaikų ir anūkų. Ir, kaip sakė L.Janutėnas, nuo tada, kai pradėjo kalną pilti, o paskui – ant jo slidinėti, nebuvo nė dienos, kad jis nebūtų ten nuėjęs.

Jau ne pirmi metai vyrui drasko širdį matomas vaizdas ir girdimi atsiliepimai. „Žinot, kokią tada mes techniką teturėjome, nei sniego patrankų, nei kitų dalykų nebuvo, bet buvome tam atsidavę. Paskui man širdį skaudėjo, nes žinojau, kad viskas čia daroma visiškai kitaip“, – apie pokyčius atsiradus kitiems šeimininkams kalbėjo pašnekovas.

Skaudina, matyt, poną Laimį ir tai, jog kalnas paprastai visų vadinamas Liepkalniu, nors iš tiesų įteisintas jo pavadinimas yra Laimio kalnas. „Yra oficialus dokumentas, pripažinta, kad pavadinimas yra Laimio kalnas. O ten tie okupantai iškabino lentą “Liepkalnio kalnas", – širdį liejo kalno architektas.

Ir vasarą turi būti gyvas

Vis dėlto jis nepraranda tikėjimo ir viliasi, kad „Sveikas miestas“ pasistengs. „Mantas – jaunas vyrukas. Dar pacanas buvo, kai ant mano kalno slidinėjo, tai manau, kad jis jau turėtų dūšią atiduoti. Tada būtų labai gerai“, – apie įmonės direktorių kalbėjo L.Janutėnas.

Jis turi ir minčių, kuriomis nori pasidalyti su būsimaisiais kalno šeimininkais. Viena jų – būtinai padaryti kalną gyvą vasarą. Pašnekovas siūlo šiltuoju metų laiku slides pakeisti paspirtukais ir kalnų dviračiais. Esą jie būtų nė kiek ne brangesni už slides ir batus, todėl juos taip pat būtų galima nuomoti. „Žinoma, pradžia būtų sunkesnė, bet ateitų laikas, kai žmonės perprastų ir pradėtų tuo užsiimti. Keltuvais pasikėlę į kalną nuo jo galėtų važiuoti kalnų dviračiais, paspirtukais ir pan. Pilna azartininkų atsirastų“, – neabejojo Laimis.

Vyro teigimu, kadaise čia buvo ne šešios – kaip dabar, o net keturiolika trasų. Jo manymu, šį skaičių reikėtų koreguoti ir prakirsti trasas, kurių dabar nebėra. Kalbant apie kalną, nei jo padidinti, nei pastatyti virš jo stogo, matyt, nepavyks. „Jau mums buvo liepęs Vilniaus oro uostas kalną nupjauti, kad netrukdytų lėktuvams. Tąkart nupjovėme apie septynis metrus“, – apie kalną, kurio vertikalė yra 65 metrai, sakė L.Janutėnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų