Pereiti į pagrindinį turinį

Miestas atsigręžė į gyvūnų augintojus

2009-04-01 09:00
Miestas atsigręžė į gyvūnų augintojus
Miestas atsigręžė į gyvūnų augintojus / Tomo Raginos nuotr. Nusikaltėlis: baudos šuns šeimininkas gali sulaukti, jeigu gyvūną vedžioja neleistinoje vietoje, be antsnukio ar pavadėlio, taip pat už pievelėje paliktus keturkojo ekskrementus.

Artėjant tarptautinei švaros dienai, miesto savivaldybė prisiminė ir keturkojų augintojus. Per dvi savaites ketinama pastatyti šiukšliadėžes, skirtas keturkojų ekskrementams.

Šuo – didysis vaiko priešas

"Ačiū Dievui, pagaliau problema pradedama spręsti. Iki šiol mes priešinome žmones, turinčius augintinius, ir tuos, kurie jų nelaiko", – išgirdusi mero Viliaus Navicko sprendimą nudžiugo jo partijos narė Violeta Podolskaitė, vadovaujanti Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komitetui.

Nuo pat savivaldos rinkimų 2007 m. V.Podolskaitė bandė atkreipti Vilniaus tarybos narių dėmesį į gyvūnų augintojų teises. Oficialiai keturkojus augina 14 tūkst. vilniečių, tačiau jie dėl nedėmesingų politikų tapo likusios visuomenės priešais. Mat visos pievutės ir parkai nusėti gyvūnų ekskrementais, į kuriuos įkėblina užsisvajojęs vilnietis, ar dar blogiau – jų apsuptyje sėdi vaikai.

"Mūsų tikslas, kad mamos ramia galva galėtų vaiką paleisti ant žolytės. Absurdas, jog vaikui nuo kūdikystės kalama į galvą, kad neliptų ant pievos. Dabar mes tą vaiką priversti iš pievos už pakarpos traukti ir eiti jo prausti", – vieną problemos pusę atskleidė V.Podolskaitė.

Auginti keturkojį – nusikaltimas

Kita medalio pusė – kad keturkojo šeimininkas, už gyvūną kas mėnesį mokėdamas 10 litų mokestį, iškart tampa potencialiu pažeidėju. Gyvūnų auginimo taisyklės skelbia, kad kiekvienas šeimininkas privalo surinkti savo keturkojo paliktus ekskrementus. Už taisyklės nepaisymą gresia ne tik įspėjimas, bet ir piniginės baudos.

Tačiau auginant, pavyzdžiui, šunį ar katę, išvengti baudos neįmanoma, nes mieste nėra nė vienos dėžės skirtos gyvūnų ekskrementams. Prieš tai, kad ekskrementai būtų metami į bendrus konteinerius, piestu stoja higienos specialistai ir medikai. Šie įspėja apie parazitines ligas, plintančias būtent per gyvūnų ekskrementus.

Viena dažnesnių parazitinių ligų – toksoplazmozė, kurios infekcijos šaltinis yra valkataujančios ir naminės katės. Toksoplazmozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri sukelia nervų sistemos pažeidimus, dėl jos padidėja kepenys ir blužnis, dažni skeleto raumenų pažeidimai. Infekcija gali komplikuotis į galvos smegenų, raumenų uždegimą, gali būti pažeistos akys, kepenys ir blužnis, inkstai.

Statys specialias dėžes

Siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvūnų augintojams ir apsaugoti visuomenę nuo parazitinių ligų, Vilniaus valdžia žada visame mieste pastatyti 150–200 dėžių, skirtų gyvūnų ekskrementams. Šios mieste turėtų atsirasti iki balandžio 18 d., paskelbtos tarptautine švaros diena.

"Surenkime konkursą ir pasirinksime dėžes už miestui prieinamą kainą. Svarbiausia, kad žmonės jaustųsi laisvai savame mieste, bet kartu įsipareigotų elgtis tvarkingai", – tikino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Dėžės bus perkamos iš lėšų, surenkamų iš gyvūnų augintojų mėnesinio mokesčio. Jų, savivaldybės duomenimis, per metus į miesto biudžetą patenka apie ketvirtį milijono litų.

Specialios tik gyvūnų ekskrementams skirtos dėžės jau stovi Klaipėdoje ir Kaune. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vitos Braškienės teigimu, šiuose miestuose pastatytos dėžės pasiteisino.

"Tik Klaipėdoje pastatytos plastikinės dėžės, kurios neilgai išsilaiko: jos laužomos, deginamos. Gal pasirinksime kitokias, patvaresnes, juk bendrovių, teikiančių tokią paslaugą, pasirinkimas didelis", – komentavo V.Braškienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų