Ant sunkių orlaivių ir laiko nualinto Kauno tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo tako klojama nauja danga. Techniką pasitelkę darbininkai prakaitą lieja tada, kai orlaiviai snaudžia.

Burzgia nematyta technika

Prieš pat vidurnaktį Kauno tarptautiniame oro uoste nusileidžia paskutinis lėktuvas, išlipa keleiviai, namo traukia daugelis darbuotojų, prie terminalo lieka du "Ryanair" lėktuvai. Į oro uosto teritoriją skverbiasi Karmėlavai įprasta nakties ramybė, tačiau neilgam. Tylą sudrasko kilimo ir tūpimo take suburzgę generatoriai, įsižiebia galingi prožektoriai.

Į taką, dar nespėjusį atvėsti nuo dienos kaitros, išrieda čia paprastai nedirbančios asfalto frezavimo mašinos, lydimos 11 savivarčių ir trijų sunkvežimių su cisternomis. Šis oro uostui neįprastas ritualas kartojasi jau kelintą naktį iš eilės.

Prieš savaitę oro uoste prasidėjo kilimo ir tūpimo tako vidurinės dalies atnaujinimo darbai. Pernai darbininkai atnaujino daugiausiai apkrovimo atlaikančius 3,25 km ilgio tako galus ir orlaivių apsisukimo aikšteles. Šią vasarą atėjo laikas tako vidurio remontui.

Kasnakt atstato, kaip buvę

Penkios masyvios lėtapėdės asfalto frezavimo mašinos į darbą įkinkomos vos atsiradusios ant remontuojamo tako: suktis reikia greitai. Tik naktimis vykdomiems darbams skirtas laikas nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto – tada oro uostas uždarytas.

Įveikus didesnę dalį nakties darbų, laikrodžio rodyklei artėjant prie 4 val., žalią liemenę vilkintis "Kauno tiltų" darbų vykdytojas Eugenijus Volfas skuba net susilenkęs ir skubina savo vyrus. Dirbta vos kelias valandas, o oro uosto darbuotojas jau baksnoja į laikrodį: nufrezavus asfaltą reikia ne tik nuplauti, nušluoti dangą, bet ir baltais dažais nudažyti tako horizontaliojo ženklinimo juostas.

4 val. frezavimo mašinos lėtai vorele traukia savo poilsio vietos link. 5.30 val. tako būklę vertina oro uosto darbuotojai, nes pirmas dienos skrydis – jau po pusvalandžio.

"Laiko dar turime, bet per jį reikia padaryti viską, kaip buvo, nepalikti šiukšlių, nes lėktuvų varikliai jas sutrauks į save", – aiškino E.Volfas.

6.15 val. į Dubliną išskridę keleiviai nė nepastebi, kad ką tik prie pakilimo ir tūpimo tako vyko dideli darbai.

Trukdo vėluojantys skrydžiai

Panašus scenarijus kartosis dar keliasdešimt naktų, nes per naktį frezavimo mašinos 45 m pločio taku pasistumia tik 190 m, o iš viso reikia atnaujinti maždaug 1,9 km ilgio atkarpą.

Šį savaitgalį planuota pradėti asfaltbetonio klojimo darbus. Iš viso bus klojami trys sluoksniai, jų bendras storis sudarys 19 cm. Per vieną naktį bus galima pakloti tik vieną asfaltbetonio sluoksnį.

Ar darbai nevyktų sparčiau, jei čia dirbtų daugiau technikos? Ne, purto galvas "Kauno tiltų" vyrai: palyginti neilgoje tako atkarpoje, kuri aprėpiama per visą naktinę pamainą, daugiau mašinų tiesiog nesutilptų.

Paklojus viršutinį dangos sluoksnį, kilimo ir tūpimo take bus atliktas ilgalaikis horizontalusis ženklinimas, sumontuoti specialūs žiburiai.

Kasnakt prie tako dirbs iki 60 darbuotojų, kurie turės suspėti viską padaryti per tris mėnesius. Didžiausi rangovų priešai – lietus ir vėluojantys naktiniai skrydžiai. Per pirmąją savaitę teko patirti abi negandas.

Neišnaudoja viso potencialo

Kilimo ir tūpimo takas – specifinis objektas, tačiau E.Volfas pernelyg darbų sudėtingumo nesureikšmina. Svarbiausia užtikrinti, kad išilgai tako būtų išlaikytas leistinas nuolydis. Nuolydį skersai tako teks net padidinti, nes šiuo metu jis per mažas.

Anot oro uosto plėtros ir eksploatacijos direktoriaus Jono Gursko, tako būklė nėra labai prasta, bet dabar keičiama danga klota daugiau nei prieš 20 metų. Po kiekvienos žiemos ją išvagoja vis daugiau įtrūkimų, todėl vis didėja eksploatacijos išlaidos.

"20 metų asfaltbetonio dangai – daug. Ji nebuvo labai prasta, bet nėra prasmės laukti, kol taip atsitiks, nes tada tektų uždaryti oro uostą", – kalbėjo J.Gurskas.

Tako dangos pakeitimo darbai vyktų kur kas sparčiau, jei oro uostas turėtų dar bent vieną taką, tačiau, J.Gursko teigimu, antrojo tako poreikio nėra.

Kiek metų praeis, kol vėl teks kloti dangą, planuoti sunku. Oro uosto kilimo ir tūpimo tako dangos ilgaamžiškumas labiausiai priklauso nuo to, kiek intensyviai jis eksploatuojamas.

4E kategorijai priklausantis Kauno tarptautinio oro uosto takas priskiriamas prie ilgiausių ir plačiausių takų. Praėjusiais metais buvo įrengta antroji lėktuvų išvaža į taką. Dėl to dabar ant jo galėtų tūpti iki 18 orlaivių per valandą. Tiesa, kol kas jo pajėgumai – didesni nei panaudojama: šiemet itin suaktyvėjus oro uosto veiklai, jame užfiksuojama iki 30 skrydžių per dieną.

Skrydžiai Kauno oro uoste

3746 – tiek skrydžių buvo per pirmąjį šių metų pusmetį.

2578 – tiek buvo per tą patį laikotarpį pernai.

Šaltinis: Kauno oro uostas