K.Baršausko gatvės daugiabučio gyventoja, nuėjusi kryžiaus kelius, pirmoji mieste teisėtai atsijungė nuo miesto šildymo sistemos. Moteris triumfuoja, bet nervų karas su centralizuotos šilumos tiekėjais buvo alinantis.

Išsilaisvinimo diena

„Nesušalkite“, – išeidamas pro duris buto šeimininkei palinkėjo bendrovės „Kauno energija“ Pardavimo kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Gaubas. Prieš pat šildymo sezono pradžią jis pasirašė ant šilumos atjungimo akto K.Baršausko gatvės 89 daugiabučiame name gyvenančiai Gražinai Počiuipienei.

Nuo centrinio šildymo atsijungusi moteris tik nusijuokė, išgirdusi linkėjimą nesušalti. Ji mostelėjo į virtuvėje sumontuotą dujų katilą. „Pernai už savo 61 kv. m butą per mėnesį vien už šildymą sumokėdavau 720 litų. Tačiau bute temperatūra nepakildavo aukščiau nei 16 laipsnių“, – prisiminė G.Počiuipienė.

Per šį šildymo sezoną ji tikisi sutaupyti per 1,5 tūkst. litų.

Nuo miesto šildymo sistemos yra atsijungę dar trys kauniečiai. Tačiau jie tebesibylinėja su šilumos tiekėju.

G.Počiuipienė yra pirmoji Kaune prie šilumos tinklų prijungto daugiabučio gyventoja, visiškai teisėtai užsandarinusi šilumos tinklų prijungtus vamzdžius.

Moteris gyvena senos statybos 18 butų name, kur kiekvienas būstas sujungtas su senais kaminais, todėl čia galimybę atsijungti nuo centralizuoto šildymo turi ir kiti savininkai.

Gyventojai moka už viską

G.Počiuipienė jau vienuolika metų atjungusi šilto vandens tiekimą. Ji vandenį šildo nuosavu šildytuvu.

„Tam leidimo neturėjau, bet kadangi mano butą dėl cirkuliacinių sutrikimų name pasiekdavo tik vos drungnas vanduo, nusprendžiau nemokėti pinigų už nieką“, – teigė G.Počiuipienė.

K.Baršausko gatvės namas, kuriame ji gyvena, turi ir daugiau bėdų dėl šildymo. Prie šio namo šilumokaičio prijungtas kitas šalia esantis daugiabutis.

„Siurblys, pumpuojantis vandenį į kitą pastatą, naudoja elektros energiją, už kurią moka tik mūsų namo gyventojai. Visiems vienodai tenka mokėti ir už šildymą bendrose patalpose, nors radiatoriai kaista tik vienoje laiptinėje, o kitoje pelija peršalusios sienos“, – pasakojo G.Počiuipienė.

„Todėl, – paaiškino atkakli moteris, – ir ėmiausi visų priemonių nedalyvauti toje neteisingoje, bet brangiai kainuojančioje sistemoje.“

Ilgametė kova

Metusi pirštinę monopolininkams kaunietė turėjo apsišarvuoti kantrybe.

Dar 2001 m. ji pateikė prašymą savivaldybei, kad ši leistų atsijungti nuo šildymo sistemos. Deja, gavo neigiamą atsakymą. Negelbėjo žygiai ir į kitas valdžios instancijas.

„Teliko atakuoti šilumos tiekėjus, kad bent užtikrintų normalią šilumą bute. Čia lankėsi ne viena komisija. Aiškinta, kad namo šilumos punktas yra senas ir normaliai nepaskirsto šilumos. Bet nieko nebuvo daroma padėčiai ištaisyti“, – tvirtino G.Počiuipienė.

Prieš trejus metus ji vėl ėmė rašyti prašymus atjungti šilumą. Vėl sulaukė neigiamo atsakymo – ir iš įmonės „Lietuvos dujos“, ir iš Kauno savivaldybės.

„Lietuvos dujos“ aiškino, kad reikia savivaldybės leidimo, o pastaroji – esą reikia dujininkų sutikimo. Savivaldybė sviedė ir seną gerą argumentą, esą gyventojos prašymas prieštarauja šilumos ūkio specialiajam planui.

Kreipėsi į dvi ministerijas

Atsakymuose, kuriuos iš Kauno savivaldybės gavo G.Počiuipienė, žinoma, buvo akcentuojama ir tai, kad atsijungti nuo bendros sistemos galima tik pagal šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. „O jose numatytos neįmanomos sąlygos: reikalaujama užtikrinti cirkuliacinį balansą, apskaičiuoti šilumą, sklindančią iš sienų ir kitų nesuprantamų dalykų“, – pasakojo G.Počiuipienė.

Ji bandė teisybės ieškoti teisme, bet ir ten pralaimėjo. Užsispyrusi moteris nenuleido rankų.

E.Počiuipienė, gerai išstudijavusi įstatymus, kreipėsi į Energetikos ir Aplinkos ministerijas. Šios galiausiai pripažino, kad Statybos įstatymas, reglamentuojantis savos šildymo sistemos įsirengimą, yra aukščiau šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių.

Tada jau nei savivaldybė, nei dujininkai negalėjo prieštarauti.

Paskutiniai nervų pakutenimai

Po pergalės prieš didžiąją biurokratijos mašiną dar liko daug smulkesnių procedūrų ir darbų: parengti atsijungimo, šildymo katilo montavimo projektus, buto inventorizacijos bylos planą ir užregistruoti jį Registrų centre, sumontuoti šildymo įrangą.

Visus darbus G.Počiuipienė baigė ir dokumentus parengė pavasarį. Liko gauti tik atsijungimo akto komisijos parašus.

„Kreipėmės į namo administratorių „Būsto valda". Ši reagavo ne iškart, tik po mėnesio, tik po to, kai kreipėmės su skundu į Aplinkos ministeriją“, – pasakojo kaunietė.

„Tikėjausi, kad administratorius praneš ir šilumos tiekėjams. Be to, nemanau, kad reikia šilumos tiekėjo sutikimo ir parašų, jei visa nuosava šildymo sistema jau įteisinta ir užregistruota Registrų centre“, – pasakojo G.Počiuipienė.

Bandymas paveikti?

Visą vasarą moteris nesulaukė ir „Kauno energijos“ dėmesio. Tik dabar, prieš pat šildymo sezoną, G.Počiuipienei paskambino įmonės atstovas ir pareiškė, kad ji turinti pasirašyti dar vieną atjungimo aktą. Jame esą turi dalyvauti namo administratoriaus atstovas.

G.Počiuipienę nustebino, kad akte numatoma galimybė „Kauno energijos“ atstovui nepasirašyti atjungimo akto, taip pat pabrėžiama, neva tik specialistui pasirašius dokumentą bendrovė turės pagrindo svarstyti butų savininkų prašymą.

„Tai bandymas psichologiškai paveikti išeinantį vartotoją, – įsitikinusi G.Počiuipienė. – Juk įstatymai ir įteisinti projektai yra aukščiau už taisykles. Apskritai nesuprantu, kodėl mano privačius teisėtus įrenginius privačioje valdoje dar turi apžiūrėti buvęs tiekėjas. Jis neturi jokio pagrindo pakeisti jau priimtų sprendimų.“

Argumentas – benrovės taisyklės

Visgi G.Počiuipienė dėl šventos ramybės sutiko įsileisti „Kauno energijos“ specialistą.

„Kauno energijos“ atstovas V.Gaubas sakė, kad šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių būtina laikytis.

„Mes neprieštaravome, kad šis butas atsijungtų nuo šildymo sistemos, bet taisyklės numato surašyti mūsų įmonės aktą ir tik tada sutartis su vartotoju laikoma nutrūkusia“, – tvirtino jis.

V.Gaubas užsiminė, kad miesto centre nemažai namų taip pat mėgina atsijungti nuo šilumos tinklų. „Pavieniai butai mums didelės įtakos neturi, bet jei atsijungs ištisi namai, tai gali turėti negerų padarinių, net pabranginti šilumos kainą kitiems kauniečiams“, – baugino V.Gaubas.

Veiksmai atsijungiant nuo šildymo sistemos

Prašymas savivaldybės administracijai;

kitų namo gyventojų sutikimas (pasirašomas dokumentas, kad jie neprieštarauja kaimynų sprendimui);

atjungimo, prijungimo projektų rengimas, inventorizacijos bylos perdarymas (visa tai G.Počiuipienei kainavo apie 600 litų);

šildymo sistemos montavimo darbai, pridavimas įmonei „Kauno dujos“ (darbai, be katilo kainos, 600–800 litų);

atjungimo akto pasirašymas.