Per tūkstantį Gedimino pr. 24-40 esančiame bute gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių turi teisę dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Tačiau kol kas neaišku, kaip šią piliečių teisę įgyvendinti. Šis butas tapo galvos skausmu sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardai.

Iškreipia bendrą vaizdą

1-osios Naujamiesčio apygardos pirmininką Alfonsą Vaškevičių jau kurią naktį kankina nemiga. Vyriškis, prižiūrintis, kaip ruošiamasi rinkimams, nesupranta ką reikės daryti su beveik 2 tūkst. rinkėjų, savo gyvenamąją vietą deklaravusių Naujamiesčio apygardos 2-ajai Gedimino rinkimų apylinkei priklausančiame bute adresu Gedimino pr. 24-40.

„Šis butas iškreipia mūsų apygardos vaizdą. Per praėjusius rinkimus taip pat buvau pirmininku ir balsavimo teisę turinčių piliečių toje apylinkėje buvo apie 3500. Dabar vaizdas gerokai išsikreips. Realiai rinkėjų padaugės vos ne dvigubai“, – sakė pašnekovas. „Įsivaizduokite, kaip tai iškreips ne tik tos apylinkės, bet ir visos mūsų apygardos vaizdą?“ – baisėjosi jis.

A.Vaškevičius tikino, kad artimiausiu metu planuoja kreiptis į savivaldybę su prašymu paaiškinti, ką daryti su keistuoju butu ir jo mistiniais gyventojais.

„Man pačiam įdomu, ką reikės su šiuo butu daryti. Anksčiau visi vilniečiai iš kitų miestų registruodavosi savivaldybėje, dabar prisiregistravo tam bute. Šį klausimą užduosiu savivaldybei, nes į vieną pašto dėžutę visų tų rinkėjo kortelių tikrai nedėsime. Nedėtume, net jei jų būtų keli šimtai, bet kai kortelių yra tūkstantis ir daugiau, nėra net ko ir kalbėti“, – teigė apygardos pirmininkas.

Kaupia politinį kapitalą

A.Vaškevičius spėjo, kad Naujamiesčio rinkimų apygardoje kandidatuojanti sostinės mero sutuoktinė ir visuomeninio judėjimo TAIP narė Agnė Zuokienė per šiuos rinkimus turės akivaizdų pranašumą kitų kandidatų atžvilgiu.

„Mano asmenine nuomone, visi likusieji vienmandatininkai turėtų rašyti skundus, nes visi tie priregistruoti žmonės, to mistinio buto gyventojai, tikėtina, taps vienos veikėjos rinkėjais. Ir tai gerokai iškreips tikrąjį vaizdą“, – teigė A.Vaškevičius.

Anot pašnekovo, pastaruoju metu apylinkėje sklando gandai, kad judėjimo TAIP nariai planuoja akciją, per kurią iš pašto dėžutės Gedimino pr.24-40 bus išimtos visos rinkėjo kortelės ir išsiuntinėtos faktiniais adresais, kur žmonės gyvena.

„Tai tik kalbos, jokių faktų nėra. Bet kas gali būti tikras, kad taip nebus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Balsuoti galės visi

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Gumuliauskienė dienraščiui teigė, kad nuo pačios rinkimų komisijos platinant rinkėjo korteles nedaug kas tepriklauso. Pašnekovė teigė, kad kortelės siunčiamos tuo adresu, kur savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs gyventojas.

„Mes gauname duomenis iš Gyventojų registro centro. Gavę šią informaciją duomenis siunčiame tuo adresu, kuriuo deklaruota gyvenamoji vieta“, – dėstė pašnekovė.

L.Gumuliauskienė priminė, kad žmonės, negavę rinkėjo kortelės, neturėtų sutrikti – jie taip pat turi galimybę atlikti savo pilietinę pareigą. Balsavimo dieną savo rinkimų apygardoje tereikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Bet jeigu balsuojama ne savo rinkimų apygardoje, rinkėjo kortelė būtina.

Nusprendė pritraukti mokesčių

Vilniuje gyvenantiems, bet čia gyvenamosios vietos negalintiems deklaruoti asmenims savivaldybė mero Artūro Zuoko iniciatyva praėjusiųjų metų lapkričio 23 d. pasiūlė buto adresą Gedimino pr. 24-40, kuriuo jie tai galėtų padaryti.

Taip savivaldybė tikėjosi į miesto biudžetą surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį būtų galima skirti viešajam transportui, gatvėms apšviesti, naujiems dviračių takams, miesto saugumui gerinti, miesto aplinkai ir parkams, naujiems vaikų darželiams ir kitoms svarbioms miesto sritims.

Iš tiesų per pusmetį naujajame bute įsiregistravo daugiau kaip tūkstantis gyventojų.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus dalis vilniečių mokamo GPM skiriama kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje. Savivaldybės duomenimis, 224 mln. litų Vilniuje surenkamo GPM pervedama kitoms savivaldybėms, o iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliauja beveik 12 kartų mažiau – 19 mln. litų.