Vis daugiau Lietuvos piliečių perima skandinavišką tradiciją – nutaria pabėgti nuo ilgo, niūraus ir brangaus šaltojo sezono. Tamsųjį laikotarpį jie praleidžia svetur, kur šilta, saulėta ir kur pragyvenimas dažnai pigesnis nei gimtojoje šalyje.

Pasirinko Braziliją

Jokio skubėjimo, streso, žmonės šypsosi, jų akys švyti. Tokius komplimentus šiltiesiems kraštams žeria nuo niūrios žiemos ir cepelinų spalvos dangaus laikinai pabėgę lietuviai.

Tris žiemos mėnesius kaunietė Aistė pernai praleido Brazilijoje. Persikraustyti žiemoti į kitą pasaulio kraštą nesutrukdė net tai, kad tuo metu ant rankų ji sūpavo vos kelių mėnesių sūnų.

Vyresniajam Aistės sūnui teko laikinai paliko mokyklą Kaune. Aplinkiniai kraipė galvas, vertindami sprendimą keliems mėnesiams viską metus išdumti iš Lietuvos.

Sprendimas pasirodė ne toks jau sudėtingas. Vyresnėlis Aistės sūnus, į Braziliją atsivežęs lietuviškus vadovėlius, savarankiškai mokėsi namuose. „Gal jis ir neišmoko tiek, kiek mokykloje, tačiau gyvenimiška patirtis svetimame krašte galbūt jam duos daugiau nei pamokos?“ – svarstė mama.

Idealios sąlygos kūdikiui

30 laipsnių šiluma, vandenynas, švieži vaisiai, čia pat turguje siūlomos ką tik sugautos žuvys ir kitoks natūralus maistas teigiamai veikė visą kauniečių šeimą.

„Brazilijoje atrodo, kad vaikų nereikia auginti, – jie patys auga. Mažylis nei verkdavo, nei būdavo irzlus. Kasdien maudydavomės vandenyne, beveik apsiėjome be sauskelnių. Ir dermatito, kuris jį kankina Lietuvoje, nebeliko nė žymės“, – pasakojo Aistė.

Vienintelis trūkumas, kurį ji galėjo paminėti, tai brangūs lėktuvo bilietai į Braziliją, o šeimos galva darbo reikalais periodiškai turėdavo grįžti į Lietuvą.

Lietuvoje apsistoja kemperyje

Prieš du mėnesius Aistės šeima vėl pabėgo nuo drėgnos ir tamsios lietuviškos žiemos. Šįsyk jie pasirinko Ispanijos salą, kurioje renkasi ekstremalių vandens sporto šakų mėgėjai iš viso pasaulio. Jėgos aitvarus aistringai mėgsta ir Aistės vyras.

Daugelis tokių sportininkų nėra turtuoliai, gyvena nameliuose ant ratų. Aistė su vaikais Ispanijoje apsistojo nuomojamame bute. Tačiau vasarą Lietuvoje šeima irgi leido kemperyje prie pat Baltijos jūros.

Išblizginti namai, darbas nuo pirmadienio iki penktadienio – tokį rutininį gyvenimą Aistė jau spėjo pamiršti ir kol kas jo nepasiilgsta.

Kol augina mažylį, apie tolimesnius planus moteris negalvoja. Vyras ją išmokė nieko neplanuoti, nes, pasak jo, pats gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip turi būti.

Reikia tik išdrįsti

Ispanijoje vyresnysis sūnus pradėjo lankyti vietinę mokyklą, nors ispanų kalbos berniukas nemoka. Mokytoja šiek tiek kalba angliškai ir, stebėjosi moksleivio mama, gana daug užsiima vien jos sūnumi.

„Atgalinio bilieto neturime. Jei sūnui nepatiks, jei jis Ispanijos mokykloje nepritaps, blogai jausis, bet kada galime grįžti į Lietuvą. Tačiau, atrodo, pritampa“, – džiaugėsi Aistė.

„Reikia tik išdrįsti vieną kartą imti ir pakeisti gyvenimą. Viskas įmanoma“, – šypsojosi kompiuterio ekrane per skaipą kalbinta moteris.

Televizoriaus visai nežiūri

Pasak Aistės, gyvenime tiesiog reikia pasirinkti prioritetus. Juk daugeliui rūpi pasistatyti namą, įgyti brangų automobilį, siekti karjeros aukštumų, o galiausiai tenka spręsti galvosūkį, kaip išmokėti paskolas.

„O kai kas neturi turtų, bet perka bilietą ir ištrūksta iš rutinos. Nutaria neleisti vakarų prie televizoriaus, nežiūrėti kriminalinių laidų, nekeikti valdžios“, – apie save kalbėjo pašnekovė.

Aistės nuomone, nepakanka išvažiuoti paatostogauti į egzotiškus kraštus – daug įdomiau susipažinti su kitos šalies kultūra iš vidaus, susitapatinti su vietiniais gyventojais, mokytis jų kalbos.

Moteris neabejoja, kad būtent šiluma, saulė, žydras dangus nori nenori sukuria gerą nuotrauką, o cepelinų spalvos dangus, kokį dažnai matome Lietuvoje, nuotaiką niaukia.

Išdūmė, kur yra kalnų

Kaunietis Andrius per Kalėdas grįžo į gimtinę. Jam ši šventė – atskaitos taškas, nuo kurio prasidės dar vienas gyvenimo etapas.

Viena kuprinė drabužių, kita – alpinizmo įrangos. Rankose – po nešiojamąjį kompiuterį. Tai visas Andriaus ir jo gyvenimo draugės gyvenimo bagažas. Ketvirtą dešimtį metų įpusėjusių sutuoktinių pora nė neįsivaizduoja, kokioje pasaulio šalyje gyvens ir dirbs po pusmečio.

Kaip ir daugelis lietuvių, prieš kelerius metus kauniečiai buvo paskendę rutinoje darbas–namai.

Vieną rudenį, pavargę nuo tamsos, purvo, drėgmės, jie savęs paklausė: „Ar mes norime taip gyventi?“

Kadangi abiem patinka laipioti po kalnus, nusprendė dumti ten, kur yra kalnų. Jų abiejų duona – internetinis verslas, taigi dirbti jie gali būdami bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra interneto ryšys.

Mielai griauna planus

Andrius ir jo gyvenimo draugė išnuomojo butą ir iš pradžių patraukė į Aziją. Kelis mėnesius pagyveno Tailande, Balio saloje, Vietname.

Po Vietnamo pora planavo vykti į Malaiziją, tačiau kalnuose sutikę bendramintį išgirdo, kad Kinijoje yra nuostabių kalnų pomėgiui tenkinti. Nuvykę į Kiniją, kauniečiai nė kiek nesigailėjo ir praleido joje pusę metų, netgi pradėjo mokytis kinų kalbos.

Pavasarojus Lietuvoje kauniečiams norėjosi šiek tiek pailsėti nuo dažno kraustymosi, pagyventi komfortiškiau ir pora patraukė į Europą, išsirinko nedidelį Portugalijos miestelį. Pragyvenę ten iki pat šios žiemos, atšventę Kalėdas ir Naujuosius metus Lietuvoje, jie trauks į JAV, kur galvoja dirbti ir keliauti iki vasaros. Kokie bus tolesni planai, dar nežino.

„Dar negalvojame, kiek laiko taip gyvensime. Kaip patinka, taip ir darome. Nusibos – nebekeliausime. Vis dėlto bent jau žinosime, ko norime gyvenime. Jei įsikursime kažkur gyventi nuolat, nemanau, kad tai bus Lietuva. Čia per daug niūrus oras, per daug niūrūs žmonės“, – argumentavo Andrius.

Trečia žiema ne Lietuvoje

„Pragyventi galima už 800–1000 litų per mėnesį“, – elektroniniame laiške rašė ką tik iš Ramiojo vandenyno išbridęs 30-metis lietuvis Danas. Šiuo metu jo namai – Filipinuose.

„Skurdas čia sunkiai suvokiamas. Bambukiniai namai pastatyti taip, kad paspyrus koja nugriūtų. Bet žmonės laimingi, visada šypsosi. Vietinių atlyginimai dažnai net nesiekia 500 litų per mėnesį“, – pasakojo vyras.

Laisvai samdomas fotografas kažkaip prasimano sau duonos, o kartais už darbą jam atlyginama stogu virš galvos.

„Tai jau trečioji mano žiema ne Lietuvoje. Nors ir myliu savo šalį, bet slogios nuotaikos daro savo – išveja į šiltus kraštus. Ankstesnes dvi žiemas praleidau Portugalijoje ir Kanaruose. Dabar šalį renkuosi pagal bangas, nes Portugalijoje pradėjau domėtis banglenčių sportu ir noriu apkeliauti žinomiausias pasaulio vietas, kuriose renkasi banglentininkai“, – atskleidė planus Danas.

Už būstą sumoka darbu

„Šiemet pagaliau pasirinkau šalį pagal pragyvenimo lygį, nes pinigų turiu tikrai nedaug. O Filipinuose pietūs kainuoja 2–15 litų. Kadangi moku naudotis internetu, skrydžiui radau pigius bilietus“, – pasakojo Danas.

„Filipinuose žmonės mojuoja, sveikinasi, klausinėjai, nori bendrauti. Moterys labai gražios, sulaukiu daug dėmesio. Taip yra ir dėl mano ūgio – 1,9 m, o vietiniai gyventojai – žemi. Beje, jie labai mėgsta žaisti krepšinį“, – pastebėjo lietuvis.

Nors ir įsimylėjo šią tolimą šalį, Danas neplanuoja čia likti visam laikui. „Žmonos čia, priešingai nei daugelis atvykusių baltaodžių, neieškau. Manęs dar laukia kitos pasaulio vietos“, – savo ateitį projektuoja vyras.

„Lietuvoje man gyvenimas malonus, turiu daug draugų, jei noriu, turiu ir darbo, turiu artimuosius, o vasara Lietuvoje – pati geriausia pasaulyje! Žiemos nepasiilgstu, nes Lietuvoje net sniego ne visada būna“, – pridūrė Danas.

Laikinai persikraustyti – natūralu

„Dirbu laisvai samdomu informacinių technologijų konsultantu. Ir Lietuvoje dirbu per atstumą, internetu. Išvykus pasikeičia tik laiko juosta“, – pasakojo dar vienas klajoklis Martynas.

"Kelionės kartais leidžia pasisemti įkvėpimo ir neužstrigti miestiečio provincialo kiaute. Ilgiau pagyvenus svetur gali pajusti vietinių žmonių gyvenimo ritmą, būdą.

Laikinas persikraustymas svetur jam atrodo natūralus. „Šiais laikais keliauti sąlyginai paprasta ir nebrangu. Renkuosi vykti ten, kur dar nebuvęs, šįkart – į Indoneziją“, – pasakojo Martynas.

Vis dėlto visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje jis negalvoja.

„Taip, pragyvenimas Azijos ir kai kuriose Pietų Amerikos šalyse pigesnis, ir tai, tarkime, leidžia sutaupyti lėšų vasaros atostogoms, tačiau tai ne priežastis ten likti. Gyvenimas visur malonus ir prasmingas. Kai tik pasiilgstu žiemos ir sniego, lieku Lietuvoje“, – teigė jis.

Vyras patikino, kad po tolimų kelionių grįžęs į Lietuvą jaučiasi taip pat, kaip ir anksčiau, tik atsinaujinęs, tarsi naujai gimęs.